Kadangi maniškė dar maža, tai įprastai jos šunybės yra smulkaus pobūdžio, pvz., labai mėgsta maudytis
Tiksliau tariant, keičiu pamperį ant stalo, mirkydama vatą vandens bliūde. O paskui būna nunešu šiukšlių maišelį su pamperiu išmest, o vandenį pamirštu išpilt - na, kol kas yra išsimaudžius nuo galvos iki kojų kokius 4-5 kartus... Gal rūbai nepatiko, kuriais aprengta, persirengt žmogus norėjo...
Bet va visai neseniai įsirašėm ir didelio gabarito šunybę, dėl kurios esu kalta ir aš.
Taigis laukiau viešnios, ir triūsinėjau virtuvėje, ploviau visokius indus indelius. Kad mažoji nesipainiotų po kojomis, įteikiau jai pažaist fotiką su dėklu. Pamaniau sau, jei netyčia išmoktų atitraukt užtrauktuką, tai išgirsiu, kaip tai daro.
Bet užtrauktuko ji neatitraukė. Tiesiog tyliai ramiai sumetė fotiką į klozetą (tai buvo pirmas jos metimas ko nors ten gyvenime - trys taškai, dešimt balų už pasirinktą daiktą). Kai atėjau išplovus indus, tai pirmiausia pamačiau, kad kažką žvejoja klozete, kol pakėliau ir nunešiau šalin, kol nuėjau dirstelt, o kas gi žvejojama, fotikas permirko absoliučiai kiaurai.
Bet, nors ir išgadinau sau nervų už baisų bukumą, parenkant vaikui laisvalaikio žaisliukus, po trijų dienų fotoaparatas išdžiūvo ir įsijungė, taip kad pabaiga laiminga...
O šiaip ko gero baisiausias įvykis buvo pas senelius. Paleidau lakstyt vienuolikos mėnesių mažę, nes lyg ir atrodė, kad namai visiškai saugūs ir vaikam pritaikyti. Pati atsisėdau virtuvėje ir skaitaliojau laikraštį. Išgirdau klaikų žvangesį, nulėkiau į vonią ir atradau dukrą sėdinčią tarp daugybės šukių. Pasirodo, mama mano sugalvojo virš skaitliukų ant lentynėlės pasidėti nežmoniškai sunkią stiklo vazą ir susidėlioti į ją kempines ir pan. O aš jos nepamačiau, nes lentynėlę dengė ant džiovyklės sukabinti rankšluosčiai. Tai tiesą sakant, šokas buvo toks, kad tuomet net išsigąst nespėjau - stvėriau vaiką, šlaviau šukes... O šiaip, jei ta vaza būtų lėkus ant galvos, greičiausiai viskas būtų pasibaigę laidotuvėmis

, nes buvo nerealiai sunki. O pikčiausia šioje istorijoje tai, kad net žinodama šią istoriją, mano mama ir toliau vis dėlioja vonioje tą vazą, tai pirmas darbas atėjus būna nueiti ir ją užkelt kur nors nepasiekiamoj vietoj - o bet jei kada nors pamiršiu?!
šiaip gera temelė, prasėdėjau pusę nakties joje - kaip ir keltis reiks... buvau sugalvojus beskaitydama dar kažkokį gerą savo pokštą ir pamiršau lygiai taip pat beskaitydama, tai gal dar kada parašysiu...
atsiprašau, jei nelabai rišliai, miego norisi
Žmogaus protas viską atrakina trim raktais skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apima viską. V.Hugo