Didžiausia šunybė, kurią iškrėtė vaikai

oooj linksma kaip čia pasiskaityti


Aš kai maža buvau irgi prikrėsdavau visko.Bet net ne iš blogos valios. Prisimenu, nulekiam su mama į daržą (galiniam kieme turėjom) ir mama ravi, laisto,o aš vaikas "padedu" žinoma. Kažko prikeikė mamai,tai išėjo atsinešti. Likau šiltnamyje ir "palaisčiau" pusę pomidorų. T.y. sisiuko norėjau. Mama grįžus sakau "Mamyte, aš tau vandens sutaupiau, va palaisčiau" Tai ir prarado pusę derliaus tada

Dar prisisimenu atostogavau pas močiutę. Na iki sodo kokie 4-5km, bet vaikščiojom pesčiom, močiutei padėdavom. O ji į kalną lipt lėčiau lipdavo,visgi senesnis žmogus,o aš vaikas nubėgau pirma mano. Ir per autostradą perbėgau ir kokiai dviem kilometrais atsiliko močiutė. O aš sėdžiu prie laiptinės,laukiu laiminga. Gavau lupt pamenu tad auž tai kad taip jaudintis priverčiau. O tada atrodė,kas ia tokio - kelią žinau.


Ir plaukus sau kirpausi, ir nuotraukas apipaišydavau

Dar prisiminiau pasakojo mama kaip teta (jos sesuo 10 metų skirtumas), mamos suknelę persiūt bandė, tai ir sukarpė gerą daiktą.

Rodos nieko nebepamenu,bet būdavo daug ko~

Na parašykit dar ką nors, o tai baigia tema nueit į antrą planą

Ne mano, o draugės 4 metukų sūnus. Dėl gerklytės nevedė į darželį, temperatūra ir visa kita. Ji išbėgo į parduotuvę šalia, susitarė, kad tas ramiai žais. Žaidė. Saujom nešė iš balkono sniegą ir lipdė slidžių trasą, nes Kalėdom buvo gavęs dovanų slides. Norėjo PABANDYT. Taip sakant, tepė slides, kol mamos nebuvo

Įprastas dalykas.Nieko,užaugę bus menininkai.

Teko balkone patupet valandziuke, kol pergudravau savo maziu buvom susipyke kazko, as isejau rubu padziaut, o tas eme ir uzsuko rankena pradzioj dar pasimaive pries mane atsistojes, o paskui uztrauke zaliuzes ir nuejo tv ziuret o siutas eme, patikekit ir nerekausi vidury miesto niekas neveike, nei atidaryk duosiu ta ar ana tai paskui paprasiau telefono, sakau, paskui galesi vel uzdaryt Atidare Buvau tikrai supykus, ejo didvyris miegoti ir uzsibaige visi filmukai

balkone patupeti irgi gerai
maniskis tai va labai megsta viska i vonia mesti.kaip tycia buvo paliktas vanduo po maudymosi.tai jis susinese visus zaislus,kurie groja ar dar kazka daro bateriju pagalba ir sau ramiausiai sumete i ta vandeni.
tai net nezinoja,ar pykti ar juoktis

Nieko nepadarysi,toks amžius.Aš vaikystėje išardžiau radio imtuvą,vienitelį,tais laiais,kaime.Kuom baigės senasniems aišku.Tada dar nebuvo šalašavičiučių ir kitų dykaduonių.

oi...prisiminiau kai vaikystei is kaimynu darzo braskes vogiau,nors byuvo ir pas mus ju bet raudonos,o as norejau zaliu..tai kad skyniau nieko,bet kad roviau su visais krumeliais nesdavausi i serbentu kruma tam paciam kaimynu kieme ir valgiau...na 5 metai man buvo,oi mama vytele isilauze... visa darza kaimynu nuniokojau..

Kadangi maniškė dar maža, tai įprastai jos šunybės yra smulkaus pobūdžio, pvz., labai mėgsta maudytis
Tiksliau tariant, keičiu pamperį ant stalo, mirkydama vatą vandens bliūde. O paskui būna nunešu šiukšlių maišelį su pamperiu išmest, o vandenį pamirštu išpilt - na, kol kas yra išsimaudžius nuo galvos iki kojų kokius 4-5 kartus... Gal rūbai nepatiko, kuriais aprengta, persirengt žmogus norėjo...
Bet va visai neseniai įsirašėm ir didelio gabarito šunybę, dėl kurios esu kalta ir aš.
Taigis laukiau viešnios, ir triūsinėjau virtuvėje, ploviau visokius indus indelius. Kad mažoji nesipainiotų po kojomis, įteikiau jai pažaist fotiką su dėklu. Pamaniau sau, jei netyčia išmoktų atitraukt užtrauktuką, tai išgirsiu, kaip tai daro.
Bet užtrauktuko ji neatitraukė. Tiesiog tyliai ramiai sumetė fotiką į klozetą (tai buvo pirmas jos metimas ko nors ten gyvenime - trys taškai, dešimt balų už pasirinktą daiktą). Kai atėjau išplovus indus, tai pirmiausia pamačiau, kad kažką žvejoja klozete, kol pakėliau ir nunešiau šalin, kol nuėjau dirstelt, o kas gi žvejojama, fotikas permirko absoliučiai kiaurai.
Bet, nors ir išgadinau sau nervų už baisų bukumą, parenkant vaikui laisvalaikio žaisliukus, po trijų dienų fotoaparatas išdžiūvo ir įsijungė, taip kad pabaiga laiminga...
O šiaip ko gero baisiausias įvykis buvo pas senelius. Paleidau lakstyt vienuolikos mėnesių mažę, nes lyg ir atrodė, kad namai visiškai saugūs ir vaikam pritaikyti. Pati atsisėdau virtuvėje ir skaitaliojau laikraštį. Išgirdau klaikų žvangesį, nulėkiau į vonią ir atradau dukrą sėdinčią tarp daugybės šukių. Pasirodo, mama mano sugalvojo virš skaitliukų ant lentynėlės pasidėti nežmoniškai sunkią stiklo vazą ir susidėlioti į ją kempines ir pan. O aš jos nepamačiau, nes lentynėlę dengė ant džiovyklės sukabinti rankšluosčiai. Tai tiesą sakant, šokas buvo toks, kad tuomet net išsigąst nespėjau - stvėriau vaiką, šlaviau šukes... O šiaip, jei ta vaza būtų lėkus ant galvos, greičiausiai viskas būtų pasibaigę laidotuvėmis , nes buvo nerealiai sunki. O pikčiausia šioje istorijoje tai, kad net žinodama šią istoriją, mano mama ir toliau vis dėlioja vonioje tą vazą, tai pirmas darbas atėjus būna nueiti ir ją užkelt kur nors nepasiekiamoj vietoj - o bet jei kada nors pamiršiu?!

šiaip gera temelė, prasėdėjau pusę nakties joje - kaip ir keltis reiks... buvau sugalvojus beskaitydama dar kažkokį gerą savo pokštą ir pamiršau lygiai taip pat beskaitydama, tai gal dar kada parašysiu...

atsiprašau, jei nelabai rišliai, miego norisi

o muziejuje vaika vedziosi suristomis rankomis, kad prie eksponatu neprilistu ar reikalausi, kad jie visu butu neprieinamu atstumu aptverti ar pakabinti taip aukstai kad pasiekti neimanoma butu?

muziejuje buni su vaiku - kartu ziuri tuos eksponatus... skirtingai nuo namu aplinkos, kurioje vaiko juk nesekioji nuolat, kai jis eina is kambario i kambari, i vonia, i virtuve... be to, kalbam apie pusantru metuku neturinti kudiki...