
GERAS, aš irgi tiek prisijuokiau, kad šakės.
Iš vaikystės kiek prisimenu, o prisimenu todėl. kad dabar kai pagalvoju tai baisu darosi. Tai va mama išbėgo į parduotuvę pieno, na parduotuvė 5 min kelio, o mes su sese žiurėjom per teliką kažkokius fokusus ir vienas iš jų toks buvo - kai paimi medžiagą ją ištempi ir paėmęs žvakę apačioje vedžioji, kad liepsna virš medžiagos būtų, tai va mus irgi parūpo, tai pakartoti. Man 5,5 metų , o seseriai 4 metai, kad ilga neieškoti medžiagos nusprendėm kad tiks užuolaida mat ji tokia lengva ir plona ( pasirodo, kad šilkas buvo), tai męs bandėm bandėm, nes vieno sudegimo- skylės ne užteko, kol buvo daug daug prideginta skylių( dieve kaip męs pačios neapsideginom, niekaip nesuprantu), ir štai įlekia mama, reakcija aiški, bet lupt gavom, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas iliuzioniščių pasirodymas..

O mano vyresnėlis tai ir gi ne iš kelmo spirtas, mamos lupdažis už 78 lt. kaip dabar prisimenu, tiko tik treniruokliui piešti, o studijų knygelė tik grindim valyti, o poto ir už..... O mūsų videkas pasirodo tortą mėgsta, o męs jo net prie stalo nepakvietėm, o pas mus sodyboja pečius močiutės batais kūrenamas, o ir triušiai mūsų labai mėgsta po pievas ganytis( tai šuo du sukramtė), o kai aš jam pasakiau, kad triušiukams dabar labai skauda, tai po gero pusvalandžio, mat buvo akcentuojama, kad jie mire, tai jis išmąstė, kad jiems jau negali skaudėti ir rimtu veidu kaip politikas atsistojas viduryje kiemo dėstė, o dar dantų pasta išvalyti tėčio batai... oi galiu rašyti ir rašyti, o svarbiausia, kad kuo toliau tuo gudriau, paskutinis topas - papirktas grupės vaikas už saldainius, kad už jį mešką vaidintu, o jis tik sėdės ir dovaną paims, ai vienu žodžiu be žodžiu....