Mes taip su seserim dar kleckai maži būdamos (tarp mūsų beveik 2 metų skirtumas) užrakinom auklę ir virtuvėj padarėm "nerealią" tvarką: miltai, kruopos, kava ir visa kita susimaišė į didelę makalynę, kurioje mes buvome pagrindinis ingredientas Auklę išgelbėjo mama, o mes šunybes ateityje ir toliau krėtėm Buvom folija (tuo metu ypač deficitine) iškloję kambarį pilnai. Pasiaiškinom paprastai - mama, nematai? - čia gi ledo karalienės rūmai! Pagalvės padegimai, sienų paišymai ir tt - beveik kasdienybė. Oi, kaip bijau, kad tokie mano vaikai nebūtų
Žmogus išryškėja iš veiksmų, o ne iš minčių, kad ir kokios kilnios jos būtų. T. Karlaitis
Liu, tikiuosi prisiminsi savo su sese "darbelius" kai tavo vaikas ka nors pridirbs Uzjauciu, nes tiesiog moralines teises neturesi vaiko barti
Ech, nemirtingi tie vaikai: draugu dukra 6 m. neperseniausiai avarija padare. tiesiog tevai nuejo i parduotuve, ja paliko masinoje, kuri stovejo ikalneje, o ta panele puole vairuoti ir isjunge pavara, masina nuriedejo ir .... buuuuum i kita stovincia masina . Toliau policijai ir visa kt... Na bet vaikas ne is blogos valios - tiesiog pavairuoti norejo.....
[url=http://www.TickerFactory.com/weight-loss/wxL9IU4/]
168 cm
pradžia 2007-05-16 antrame etape 2007-06-13
as pati, kai buvau kokiu 4 metu, su mamos lupdaziu (o tada oi koks deficitas buvo) ispaisiau namie visas sienas, sofos gobelena, spintos sonus, kedes ir tt - ligi siol pamenu ta gera atradimo jausma- kaip gerai slysta ir kaip seniau nepabandziau - pas tevus ta spinta tebestovi, ligi siol raudoni kleckai ant jos sonu. O mano pusesere gyveno kaime ir sugalvojo gera darba padayti - neseniai issiritusius visciukus ismaudyti - tvarkingai dubenely visus su muilu ir kempine isprause,..... visi kojas pakrate
man mama augino vishtytes, nes artai buvau alergishka, artai kitokios mesos nevalgiau (na ir dabar vishtiena labiausiai megstu). Tai va buvo vyshtytes, reikejo nauju, buvo vishchiukai. Ir ka jus sau galvojat vishchiukai taigi mazhi juos reikia kaip su lelkom elgtis. Tai ash juos visus ir suvyschiau. Vishchiuku nebeliko
Parašėt kaip jus vaikai balkone uždarė, tai net bloga pasidarė kai prisiminiau kaip maniškis vos šposo neiškrėtė Irgi išėjau į balkoną skalbinių padžiauti, Vyresnėliui buvo kokie 2,5 m. Jis pradėjo balkono durų sklastį stumti. Lėkiau iš balkono su siaubu, pagalvojusi kas galėjo būti, nes kitame balkone miegojo mūsų mažasis brolis, kuriam dar tik 3 mėn. buvo... Kai vyresnėlis dar vienas pas mus buvo ir apie 2 metus turėjo, nutilo savo kambary. Po to atėjo mūsų pasikviesti, nusivedė į savo kambarį ir su didžiuliu pasididžiavimu parodė savo šedevrą - ant sienos tušinuku nutapytą piešinį...
Siandien mano vaikis (22 menesiai) virtuvej padare toki nemaza potvyni. Sako, nunesiu stikline i indaplove idet (is antro auksto), ir nuejo. Girdziu, kad itartinai tylu pasidare. Nulipu zemyn, o ten jaunuolis pila vandenuka is tokio 7 litru konteinerio (per kraniuka) i ta stikline . Semiau ilgai ir nuobodziai - ir is saldytuvo, ir nuo virtuves grindu.
Mano mažesnis bičas neseniai man bajerį suskėlė. Sudaužė didelį butelį bobelinės Virtuvėj plytelės, tai butelis subyrėjo į smulkiausias šukes. Įsivaizduokit, pilni plytelių tarpi bobelinės (ji beto limpa), pilna stiklų ir dar vaikas ant galvos lipa
Pirma šunybė kurią man dukra iškrėtė buvo kai jai buvo kelios dienos. Aš po susiuvimų sunkiai vaikščiojau ir lanksčiausi, tai vyras buvo vonioje ant skalbimo mašinos rankšluosčius sudėjęs ir perrengimui vietą padaręs. Paguldžiau aš mažylę viduryje mašinos, nuėmiau pampersą ir ranką prilaikydama kojytę nusisukau tą pampersą į šiukšlių dėžę išmesti. Tik jaučiu, kad kojytės slysta. Atsisuku - o mano mažoji jau skrenda žemyn nuo nugaros ant pilvo apsivertus. Nežinau kaip aš ten spėjau jai po pilvu ranką pakišti ir kojyčių nepaleidau. Po to dar rankos drebėjo kokia porą valandų. Ir pampersą keisdavai klijuotę ant mūsų dvigulės lovos patiesusi. O vyras tai sako džiaukis - stiprus ir laimingas vaikas, dar nei savaitės nėra, o jau pati apsiverčia, o kad taip įvyko, tai tik į gerą, dabar žinosi kad apsiverčia ir saugosi, nepaliksi ant lovos ar kur kitur. O sūnaus pirmoji šunybė buvo truputį vėliau. Jis kaip tik buvo pradėjęs mokintis šliaužioti. Dar tam etape, kai rankom pasikėlęs vos vos atgal pasistumia. Ir kuo labiau bando į priekį pasistūmėti, tuo daugiau atgal pavažiuoja. Tada jis labai mėgdavo viduryje kambario ant kaldros gulėti. Padedi priekyje žaisliuką, tai jam kokiai pusei valandos pakakdavo entuziazmo bandyti prei to žaisliuko prisigauti. Palikau aš jį taip viduryje kambario ir nuėjau košės virti į virtuvę. Kažkaip ramu pasidarė, gugavimo negirdėti, tai sakau neisiu pažiūrėti, gal užmigo. Ateinu, o vaiko nėra. Aš puoliau iš karto vyrui skambinit, su ašarom sakau vaikas dingo. O vyras palauk, kur dingo, lauke paėmė. Ne, sakau, kambarį. O jis klausia, tai durys neužrakintos buvo. Aš patikrinu - užrakintos. Po to jau pačiai galva prašviesėjo, kad nevaikštantis vaikas iš užrakinto buto dingti negali. Nueinu į kambarį ieškoti. O mano vaikinas basistengdamas nusistūmė atbulas iki sienos ir ramiai sau užmigo po šiltu radiatoriumi. Pas mus užuolaidos iki žemės, tai aš jo ir nepamačiau, tai streso turėjau, lig šiol šaltukas perbėga kai prisimenu.
Mano pametinukai buvo uzkure lauza lovyteje ,jiems abiems tada buvo 4.5 ir 3.5m Oi turejau strioko ... sunus megdavo su dektukais zeisti,net kaime vos nesudegino tvarta
Maniškis irgi yra išmaudęs viščiukus stiklainyje, bet visus pavyko išgelbėti, nenugaišo. Tėčiui baisiausia buvo kai vaikas sukarpe laidukus kažkokiam jo ypatingai brangiam telefonui/faksui/dar kažkokiam agregatui Važiuojant troleibuse vieną kartą visiems girdint garsiai užrėkė :"Mama, žiūrėk, čia ta parduotuvė, kur tėčiui triūsikus pirkom". Visiems trulike buvo pagerinta nuotaika Prikišo į kompo diskasukį "Labas" papildymo kortelių- traukiau 3 valandas su pincetu, virbalais..viską ištraukiau, bet diskečių nebeskaitė. Aš maža prisegiau kokį 100 ženkliukų (kolekcionavau) mamai į sijono padalkas, ji nuėjo į darbą nepamačius- fabrikas žvengė visą pamainą. Taipogi su žirklėm sukarpiau mamos vokišką lovatiesę, kuri kainavo 100 rublių ir būdavo užtiesiama tik ypatingoms progoms Mano brolis norėjo nuleidęs siūlą iš 5-o aukšto nusileisti juo į 3-ią aukštą pas draugą per balkoną- pagavom paskutinę sekundę.
Maniškė pirmą rimtesnę šunybę išrėtė budama metukų ir kelių menesių, kai aš su vyru žiauriai susirgom - po 39 temperatūra. Aš visa dieną nesikėliau iš lovos, o vyras dar valgyt kažką padarė, vaiką viena akim prižiūrėdamas. Lyg viskas ir ramu buvo, bet vakare įjungusi koridoriuje šviesą apakau........... visos sienos kur tik mažė sugebėjo pasiekti - išpaišytos tušinuku O tapetai tai beveik nauji buvo Nu dabar visi mato kokia ji gabi ir pati dažnai vaikšto, rodo ir pasakoja "paukščių" kalba ką ji čia nupiešė ir aišku didžiuojasi tuo be galo O mums belieka tik didžiuotis kartu su ja
O mane sūnelis, kuriam tuo metu buvo 9 mėn. - dar tik ropinėjo - buvo užrakinęs balkone. Aš tuo metu džioviau skalbinius, o jis priropojo prie balkono durų ir, įsitvėręs apatinės rankenos, atsistojo. Taigi, buvau uždaryta ( ačiū diev, vasarą ) su bliūdu skalbiniu vidury baltos dienos.Pradėjau šauktis kaimynų- bet kur tau - visi darbe. Pabandžiau įsirėmus duris išlaužti, nepavyko, sudužo durų stiklas ( ačiū diev, balkono pusėj, o ne kambario ). Susiraižiau ranką.Tada paleidau ištisą seriją - gelbėkit, padėkit. Po gero pusvalandžio prisišaukiau. Iškišo galvą namo kaimynė, dirbusi mokytoja, kuri ką tik grįžo namo. Susakiau jai vyro mobilų tel. ( ačiū diev, nebuvo toliau iš miesto išvykęs ) Tas dar po pusvalandžio atlėkė, apkabino užsirėkusį teroristą, kurį aš visą tą laiką visaip bandžiau pro langą linksminti ir kalbinti, kad daugiau zbitkų kur nurėpliojęs neiškrėstų. Ir dar ačiū diev, kad nebuvau tuomet palikusi nei puodo ant vyryklės, nei kokio prietaiso įjungto, nei lauko durų su raktu iš vidaus kyšančiu. Nu vienžo, viskas baigėsi laimingai, o apie įvykį primena tik mažas randelis ant mano rankos.
Mano sūnėnui 4 m. pas senelius tualete būdavo padėtas indelis nuo majonezo. Na jis ant puodo nesėsdavo, pačio klozeto nepasiekdavo, o ir pasilipt tingėdavo, tai padarydavo į tą indelį ir išpildavo. Kartą mano mama įleidus jį į tualetą dirstelėjo, ko ten taip tylu. Pasirodo, mažasis išpildamas visą gėri apsilaistė rankas. ir traukdamas klozeto rankeną, nuleist vandeniui, tą aplaistytą ranką jame nusiplovė. Nereikėjo nei vonios nei muilo.
Auklę išgelbėjo mama, o mes šunybes ateityje ir toliau krėtėm 
