Mano vyresnysis savarankisku tapo 4 metu ir iki siol gana sekmingai eina i lauka vienas. Musu kiemas uzdaras, jame susirenka daug vaiku, o ir musu langai i kiema iseina, tad as tik ir dziaugiuosiu, kad vaikas vienas gali lauke pabuti. As tiek ilgai su juo vis tiek neisbuciau, tempciau i namus. Kai buvo tik 4 metu, tai neretai jo ieskodami ratais sukdavom nuo aiksteles iki aiksteles, nes jis paskui didckius begdavo ir taip "netycia" is kiemo isbegdavo. Aisku mokem, kalbejom, grasinom, auklejom. Bet dabar jau kita "beda": pradejo lankytis pas draugus i svecius ir pats juos pas save kviestis. Ir kiekviena diena vis kiti... Taip pamazu beveik su visais kiemo ir aplinkiniu namu vaikais susipazinau, suzinojau, kas kur gyvena, kad prireikus zinociau, kur ieskoti. Su kai kuriais teveliais net ir telefonais pasikeitem, jeigu kas. Keisciausiai, tai kad daugiausiai jis draugauja su didesnem mergaitem, tai paziurejus pro langa i juos labai juokingai atrodo: dvi didcles ir viena pagrandukas paskui juos ridenasi

Bet siaip tai, visada stengiames ji pro langa priziureti, nes jis megejas nulekti, kur nereikia.