Na as pirmaja gimdziau pati, o antraji operavo, tai turiu su kuo palyginti.
Po gimdymo(ir kirpo ir plysau ir siuvo...), tai buvo ne kas, apie menesi atsisest negalejau.Tik stovet arba gulet, na dar pusiau sedom ant vienos puses.
Po cezario jauciausi daug geriau, aisku sunku pirma para ir pasiverst ir pasisukt pamaitint leliuka, bet veliau atsisest, kaip zmogus gali ir vaikiuka pamaitint sededama.
O ir vyras mane pamates po operacijos sake daug graziau atrodziau nei po gimdymo, nebuvo kraujosruvu ant veido ir skausmo perkreipto veido.
Kas del maiseliu, tai apie tai net minties tokios nebuvo.
Ir ka gi ten gali pamatyti
viskas ten normaliai atrodo tiesiog maiselis kabo su skysciu ir tiek, beja neilgai jis ten kabo, o vyras tikrai ne i ji ziurejo, filmavo is dziaugsmo drebanciom rankom mane ir musu maziuka, o ne maiselius apziurinejo.
Kraujo buvo, bet ne daugiau nei po gimdymo, pakeicia tas palutes sesutes ir apsipraust padejo, tai as asmeniskai nieko blogo ten nemaciau.
Papildyta:
QUOTE(Žm0nytė @ 2008 01 12, 19:46)
vyras -
Jeigu reikės pagalbos, ko negalės mano vyras padaryti, nežinos, nemokės ar pan...
prašysiu savo sesers
bet čia jau kritiniu atveju manau.
pirmas 3 paras - NIEKO nenorėsiu prisileisti ir kad lankytų.
Tėvai ir uošviai -
palauks.
Man pačiai bus maloniau, ir manau jiems po kelių dienų mus išvysti, nei iš skausmo perkreiptu veidu su jais sėdėti...
Manau niekas nepyks, ir supras.
Na kaip sakoma zmogutis planuoja o dievulis juokiasi, siulau nepamirsti ka prisiplanavai ir po to sulyginus su realybe turesi is ko pasijuokti.
Manau paciu artimiausiu zmoniu viztai bus tikrai malonus, o pati nemanau, kad jausiesi, kaip nuo kryziaus nuimta ir galesi ir net noresi matyt sau artimus zmogucius, dalintis su jais savo ispudziais, dziaugsies, kad atejo
