QUOTE(jamaika @ 2007 06 04, 15:30)
LinguLingu, perziurejusi savo gyvenimo patirti, tikrai galvoji, kad pati viska sukurei?
Kaip gyveni toliau? Ar sekasi kurti grazesni gyvenima?
Tikrai taip.As zinau , jog sukuriau pati.
Man buvo duotos salygos , uzduotys ir "irankiai".Taip pat suvokimas. Tad ir pasekmes galejo buti vienokios, bet buvo tokios, kiek ir koks buvo mano suvokimas tuo momentu kai kritineje situacijoje turejau priimti sprendimus.
Visa tai ka isgyvenau atvede mane i ten, kur esu dabar.O dabar isgyvenu labai stipru poreiki gyventi esamu momentu ir samoningai.Dar daugiau - mano fizinio kuno poreikiai pakito nenusakomai visais atzvilgiais iskaitant net mitybos pokycius.Isaugo sugebejimas atsirinkti maisto produktus, kas siuo metu yra ipatingai svarbu, nes maistas turi milziniska reiksme musu fiziologijai, biologijai, kuriu darna taip pat yra begaliniai svarbu musu vystymuisi ir tobulejimui bei sveikatai. Samoningumo reikia renkantis kaip gyvensim - su Dievu ar be jo.
IR niekada dar geriau nesijauciau kaip dabar, nes zinau ir suvokiu, kad jei noresiu, galiu vel pradeti kurti skausma, nepritekliu ir agresija aplink save, bet as renkuosi vilti, Meile ir ramybe, kur didziausia is ju yra MEILE.
O rasau apie tai drasiai ir atvirai, nes matau pasikeitusius santykius su dukromis, matau rezultatus savo veiklos, radau ramybe ten, kur jos anksciau ir su ziburiu neradau, tad mano gyvenime viskas vyksta pagal Dievo plana, esu saugi, Mylinti ir mylima, ko linkiu is visiems , kas to siekia