QUOTE(vaižgantė @ 2007 05 27, 13:03)
Na jau... Įsakymų 10, o įstatymų be galo be krašto. Būtų tas pats- ir 10 užtektų.
O kiti du klausimai?
QUOTE(Mirėja @ 2007 05 27, 12:05)
Na jau... Įsakymų 10, o įstatymų be galo be krašto. Būtų tas pats- ir 10 užtektų.
O kiti du klausimai?
O kiti du klausimai?
Negi manai, kad jeigu jau leidau užvesti sau temą, tai turiu atsakyti į visus klausimus?
Geriau papasakok, kaip save kuri. Daugiau naudos bus nei mūsų nieko nekuriantis dialogas.
QUOTE(vaižgantė @ 2007 05 19, 11:16)
Mus sutvėrė Kūrėjas. Ir mes patys esame kūrėjai. Kiekvieną dieną kuriam save- mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais...Kuriam save ir savo dienas.
Siūlau pasidalinti mintimis, kaip mums sekasi save kurti, su kokiais sunkumais susiduriame. Juk kūryba- yra be galo sunkus darbas. Pridarome ir klaidų, kartais labai skaudžių...
Siūlau pasidalinti mintimis, kaip mums sekasi save kurti, su kokiais sunkumais susiduriame. Juk kūryba- yra be galo sunkus darbas. Pridarome ir klaidų, kartais labai skaudžių...
aš savęs nekuriu
leidžiu save kurti kitiems 
QUOTE(Mirėja @ 2007 05 27, 14:00)
Tai o kodėl dvasingai močiūtei toks išbandymas buvo siųstas?
todel, kad silpnesnis dvasiskai zmogus butu paprasciausiai paluzes. Dievas isbandymus tik stipriesiems siuncia, nes zino, kad jie atlaikys - taip mano mociute sako.
QUOTE(dangiuk @ 2007 05 27, 13:35)
todel, kad silpnesnis dvasiskai zmogus butu paprasciausiai paluzes. Dievas isbandymus tik stipriesiems siuncia, nes zino, kad jie atlaikys - taip mano mociute sako.
jei aplamai siunčia tai siunčia visiems.
QUOTE(Lakūdra @ 2007 05 27, 14:37)
jei aplamai siunčia tai siunčia visiems.
man irgi taip atrodo, tik turbut skirtingo svorio tuos isbandymus siuncia.
Šita tema nėra apie tai, kodėl mano sūnus susižeidė ranką arba kodėl nuo vėžio mirė mano močiutė.
Savo močiutę paminėjau todėl, kad man ji yra savęs kūrimo pavyzdys. Ji mane labai daug ko išmokė...Mačiau, su kokia ramybe ir nuolankumu ji priėmė savo ligą (kad ji yra, suprato ir be medikų, nes prasidėjo kraujavimas), kaip ramiai ruošėsi išėjimui...Mano mamai padavė seniai pasiruoštus drabužius laidotuvėms, paprašė,kad ją padažytume mirusią...Jai buvo 85 m. Pasiilgstu jos išminties.
Savo močiutę paminėjau todėl, kad man ji yra savęs kūrimo pavyzdys. Ji mane labai daug ko išmokė...Mačiau, su kokia ramybe ir nuolankumu ji priėmė savo ligą (kad ji yra, suprato ir be medikų, nes prasidėjo kraujavimas), kaip ramiai ruošėsi išėjimui...Mano mamai padavė seniai pasiruoštus drabužius laidotuvėms, paprašė,kad ją padažytume mirusią...Jai buvo 85 m. Pasiilgstu jos išminties.
QUOTE(vaižgantė @ 2007 05 27, 13:57)
Šita tema nėra apie tai, kodėl mano sūnus susižeidė ranką arba kodėl nuo vėžio mirė mano močiutė.
Savo močiutę paminėjau todėl, kad man ji yra savęs kūrimo pavyzdys. Ji mane labai daug ko išmokė...Mačiau, su kokia ramybe ir nuolankumu ji priėmė savo ligą (kad ji yra, suprato ir be medikų, nes prasidėjo kraujavimas), kaip ramiai ruošėsi išėjimui...Mano mamai padavė seniai pasiruoštus drabužius laidotuvėms, paprašė,kad ją padažytume mirusią...Jai buvo 85 m. Pasiilgstu jos išminties.
Savo močiutę paminėjau todėl, kad man ji yra savęs kūrimo pavyzdys. Ji mane labai daug ko išmokė...Mačiau, su kokia ramybe ir nuolankumu ji priėmė savo ligą (kad ji yra, suprato ir be medikų, nes prasidėjo kraujavimas), kaip ramiai ruošėsi išėjimui...Mano mamai padavė seniai pasiruoštus drabužius laidotuvėms, paprašė,kad ją padažytume mirusią...Jai buvo 85 m. Pasiilgstu jos išminties.
Skaitau ir seku ka jauciu vidujai - grindziant gyvenima 10DD Isakymu, sukurti zmoniu istatymai pazeidzia visatos desnius, todel sysvyruoja balansas.Taip buvo nuo pirmaprades nuodemes atsiradimo, taip turbut ir pasiliks, nes vienas is pagrindiniu Meiles Istatymu yra sunkiai suvokiamas zmogui, todel istatymu laikytis yra sunku ir pasekmes tarnauja kaip paskata.O pasekmes butent ir yra traumos, nesekmes, ligos ir daug kitokiu dalyku .Vakar susivokiau, kad viskam ka mes planuojam nuveikti yra duotas laiko tarpsnis ir jei pasake jog atliksim, imam ir suabejojam, fizineje plotmeje pokyciu buti nebegali, nes Visata reaguoja i abejones, o ne i norius, gerbdama musu laisva valia rinktis.Ir tai imi suvokti augant samoningumui ir bunant tikejime.Galeciau ir daugiau rasyti siais klausimais, bet vienam zmogeliukui pazadejau rasyti trumpus postus,
tad turiu pazada teseti
QUOTE(LinguLingu @ 2007 05 27, 15:03)
Skaitau ir seku ka jauciu vidujai - grindziant gyvenima 10DD Isakymu, sukurti zmoniu istatymai pazeidzia visatos desnius, todel sysvyruoja balansas.Taip buvo nuo pirmaprades nuodemes atsiradimo, taip turbut ir pasiliks, nes vienas is pagrindiniu Meiles Istatymu yra sunkiai suvokiamas zmogui, todel istatymu laikytis yra sunku ir pasekmes tarnauja kaip paskata.O pasekmes butent ir yra traumos, nesekmes, ligos ir daug kitokiu dalyku .Vakar susivokiau, kad viskam ka mes planuojam nuveikti yra duotas laiko tarpsnis ir jei pasake jog atliksim, imam ir suabejojam, fizineje plotmeje pokyciu buti nebegali, nes Visata reaguoja i abejones, o ne i norius, gerbdama musu laisva valia rinktis.Ir tai imi suvokti augant samoningumui ir bunant tikejime.Galeciau ir daugiau rasyti siais klausimais, bet vienam zmogeliukui pazadejau rasyti trumpus postus, tad turiu pazada teseti
tad turiu pazada tesetiLinguLingu, rašyk ilgus postus, labai įdomu skaityti:)
Tikrai
Atsakau i temos klausima - taip, esu saves kureja. Save kuriu, pergalvoju kasdien, apgalvoju, kaip noriu keistis, ko siekiu, ir tt. Beje, kuria mane ir aplinka, bet velgi tuo paciu, tai priklauso nuo manes - KIEK as jai leidziu save kurt, kiek i ja reaguoju. Juk jei kazkas man pasako, kad as protinga, nuo to nepaprotingeju, lygiai taip pat ir nepadurneju pavadinta durna, manes esme lieka ta pati.
QUOTE(liepsnele @ 2007 05 27, 14:36)
Atsakau i temos klausima - taip, esu saves kureja. Save kuriu, pergalvoju kasdien, apgalvoju, kaip noriu keistis, ko siekiu, ir tt. Beje, kuria mane ir aplinka, bet velgi tuo paciu, tai priklauso nuo manes - KIEK as jai leidziu save kurt, kiek i ja reaguoju. Juk jei kazkas man pasako, kad as protinga, nuo to nepaprotingeju, lygiai taip pat ir nepadurneju pavadinta durna, manes esme lieka ta pati.
Manau, kad svarbu yra sąmoningai suvokti, kad vyksta savęs kūryba.Tuomet visiškai kitomis akimis pamatai ir save, ir kitus...Ir lengviau yra priimti įvairiausius išbandymus, ir pasveikti susirgus...Ir kitaip žiūri į kitą, kuriam teko išbandymas, atsitiko nelaimė ar liga užklupo...
Vaizgante, as vis galvoju apie tai, kad ligos - signalas, kad kazkaip ne taip elgiames. Ir ypac svarstau ta situacija, jei zmogus blogai mato (kas rodo bloga jo dvasini matyma), pasidaro lazerine akiu operacija vietoje to, kad ieskotu priezasciu, kodel jam taip atsitiko, kas tada su juo darosi dvasiniam lygmeny? Niekaip neismastau...
