QUOTE(misiki @ 2007 05 20, 21:16)
Va prisiminiau dar viena nesena nutikima.Sakant pasiruosiau, na sakykim susikuriau save isoriskai:sukuosena, rubai ir nuejau i pokili, dvasiskai pasiruosiau atsipalaiduoti, taigi susikuriau gera nuotaika.Pries mane sedejo saena pazystama ir labai man pasirode keistai i mane ziurejo.As jos ir paklausiau: ko tu taip i mane ziuri? Vajetau, kaip jinai uzsigavo. Sako, man tu graziai atrodei, tai ir ziurejau, o tu: ko tu ziuuuri i mane? As ir pasimeciau.Rezultate sugadinta nuotaika, o del ko?Del to pacio, kad nemokejau sukurti tokio tono, kad jai pasirodytu kitaip(tikrai nieko blogo pries ja neturejau).Kita gal demesio kreipus nebutu, o atrodo del tokio menko nieko dabar musu santykiai gerokai atsalo.Vat ir nekurk saves ir nebutinai del saves, o net del kitu reikia kurti 
Gerai pazystama situacija...
toli ieskoti nereikia, diskusija ne apie vezi ir vezinius susirgimus, o pasisakantys ryztasi prisiimti atsakomybe uz tukstancius serganciuju ir mirstanciu.Saves kurimo eigoje pasitaiko visko ir klaidu ir pamoku, klystkeliu ir duobiu... bet tai kiekvieno asmenine atsakomybe ir karmos desniai veikia visiems tolygia, tad linketi ar uzmetineti taip pat negarbinga kaip kad smugis zemiau juostos.Esam dualybeje, daugeli kartu apie tai rasyta ir ne viename poste, tad kiekvienas mastom pagal savo "sugedimo" laispni...kas be nuodemes meskit i mane akmeni...
O Vaizgante esi saunuole, kad tiek akmenuku buvo sviesta i tavo darzeli, bet tu islikai pusiausviroje ir mylinti...ko ir mokausi is taves 
Kalbant toliau apie tai kaip mes kuriame save, noriu pasidalinti tokiu isgyvenimu -
vienas zmogutis, jaunesnis uz mane 20 metu sugalvojo, kad gali manimi pasinaudoti kaip moterimi ir pasididizuoti dar vienu isvaizdiu ir dvasingu (jo zodziais tariant ) trofejumi...sedziu ir galvoju - kokia zinia is pasmones as siunciu i visata, kad pritaukiu toki zmogu i savo gyvenima.
Susivaldziusi ir nusprendusi, kad tai tik mano fnatazijos, susitikimo neatidedu, bet "kaip tycia" aplinklybes susiklosto taip, kad planuotas biznio susitikimas vyksta kitame mieste ir perkeltas paskutine minute, tad mano kelione veltui ir zmogutis ima iskalbineti, kad as isnaudoju ji saviems interesams, nes jis neturi laiko vaziuoti papildomai dar 30 myliu, kas butu truke tik 15 minuciu ilgiau ir kad jei man reikejo pinigu ( is kur jis tai istrauke nezinau ) galejau jo paprasyti ir jis man butu daves ir t.t...bet esme buvo tame, kad jis prieme mano pasiulyma slapta tikedamasis to ko jis trosko... abu kurem savo realybe iki tos akimirkos kai susikirto musu interesai, o pasekmeje as nesusivaldziusi ir praradusi savitvarda jam mane pavadinus hipokrite, pasukau masina i salikele ir pasakiau - turi rinktis viena is dvieju - nutilti ir neprabilti iki kol grysim iki tavo masinos arba jei nesugebesi tyleti, islipk ir vaziuok taksu arba eik pescias...nei tas nei tas nesuveike ir iki galo keliones teko tyleti vidujai degant is pykcio, nes suvokaiu ir aciu Dievui, jog nebuvau pasiruosusi tokiam ispuyoliui, kuri pati ir isprovokavau...pamoka ismokta? Tikiuosi.Labai noreciau kad butu taip.Atsisveikinant zmogutis atsiprase, o as tesugebejau islementi, kad nenoriu nei girdeti nei matyti, nei bendrauti dvi savaites ir jei po dvieju svaiciu jis susisieks su manimi bet kokiu budu, as padarysiu visa ka galiu geriausio, kad daugiau panasi situacija nepasikartotu... ar tikrai galesiu tai padaryti?. Nezinau.Labai noriu, bet nesu tikra del motyvu...tiesiog vertinu kiekviena susidariusia situacija kaip skaudulio gydyma arba pamoka, kurios kartojasi tol, kol islaikom testa.
