as net nezinau mano istorija istiesu labai ilga bet pabandysiu isdelio kazkiek
Daznai nuvaziuodavau pas savo drauga(musu tevai buvo draugai,tai jis man visad kaip pusbrolis buvo) taigi ejau ziuri sedi ant suoliuko su kazkokiu draugu ,tad pasisveikinau ir nuejau pas jo mama. Kita diena man jau kazkas raso(telefona-pirmaji turejau gal savaite ir jau kazkas raso is nepazystamu???) taip susinervinau,nes kai klausiau kas raso isisukinejo negi tai dabar svarbiausia ir pan. ir jis nenorejo prisipazint tad as kategoriskai pasakiau kad eitu toli,nes man neidomu leist pinigu ant ,,nepazystamo". Kita diena pristate ir kas jis ir kas telefona dave ir kur as ji maciau-ir zinot as ne nesisivazdavau kaip jis atrodo,nes nesiurejau

taip susirasinejom ilgai...labai ilg..taip draugiskai pamazu zinojom viens apie kita viska. Veliau isivedziau interneta... per tariama one pagaliau ji pamaciau,nu kaip jis man ... nelabai patrauke,plius kad vaikinu demesio man niekad netrukdavo,buvau neseniai isikyrus po pusmecio draugystes... Vis rase rase,jokios iniciatyvos nerode,nors apie ja ir nesvajojau,pradejau draugaut su klasioku. Bet su Mb su kuriuo susirasinejau rysys kazkoks buvo,nes kai jam pranesiau sia zinia jis labai supyko ant manes,paskambino man,pasake kad gal geriau nebebendraukim nes nenoriu trukdyt tavo draugystei... Taip musu santykiai nutruko nuo 100sms per diena iki 1 per savaite...o vienu tarpu jis susirado mergina ir isvis nebebendravom(1-2menesius) bet as draugaudama su klasioku visad jam parasydavau,nu mes visvien buvo geriausi sielos draugai

zinojom viska viens apie kita,mano drauges tokiu paslapciu apie mane nezinojo

tai vat. Su klasioku lyg ir laiminga buvau ir supazindinau po metu draugystes ir su tevais...visiems jis patiko mokytojams tevams,draugems, o man emociju dideliu nekele tiesiog buvo patogu draugaut, kazkur iseit turet kas apgintu,kad kiti vaikinai nebelystu....Atsitiko taip kad pamaniau jog tai ne mano zmogus ir reikia viska mest....ir staiga jis susitrenke galva.....man pagailo,2 sav nesimatem-gydesi, gryzo i mokykla buvo didelis atsalimas,jis klause kas yra o as pasakiau kad noriu skirtis(po 1,3metu) jis apsizliumbe dar karta pagailejau.... tik 2 menesius... vasari sirgau zinojau kad vel teks gultis i ligonine ir sanatorija,tad palikau ji galutinai,buvo patogu kad jo masiausiai pusantro menesio tiesiog nematysiu. Atsiguliau i ligonine,o aisku MB zinojo kad as laisva jau,tai labai palaike man kompanija per sms... Karta pasakiau kad man jau pabodo toi ligoninej,nes noretusi kokios muzikos paklausyt,tai jis pasiule atnest savo MP3 grotuva,tai va atnese ir tada as pirma kart ji pamaciau gyvai sviesoje (nes dar pries kokius metus sventem naujuosius,isejus i kiema pamaciau ji,ir jis tik pasake labas....sake daugiau nieko nedryso o taip norejo man daugybe dalyku pasakyt,net pakviest pasivaiksciot)... Tas pirmas susitikimas... ateina su sokoladu vaikinas...toks... paprastas...bet tiek pazystamas iki kaulu gilumu,o kunas svetimas....kalbos daug nebuvo,pasirodo jis drasus tik per SMS

bet nieko kita kart atejo,jau daugiau pakalbejom(6h-jau seseles ji vare lauk

) 3 kart susitikom sanatorijoj,ir neuzilgo jau buciavomes vonioje isitepe dazais(na as ten tapiau paveiksla ir buvo ant stalo dazu tai gainiojom viens kita kaip kokiam romantiskam filme kas apsurdiskai skamba

)... dar taip pora kart susitikom.... ir esam kartu iki siol....3,5m sms draugystes, ir dar 3,5metai draugystes irgyvenimo kartu.... vau jau 7 metai kazkas rutuliavosi,matyt taip lemta paprasciausiai turejom uzaugt,padraugaut su kitais,subrest draugystei rimtesnei.