Kaip ir kur susipažinote su antrąja puse?

O musu p[azintis buvo ir serijos "laimingas atsitiktinumas "
Pirmiausia, as niekada netikejau, kad galiu susipazinti su normaliu vaikinu bare ar klube. Sedejome viena vakara su drauge bare ir staiga pamaciau labai simpatiska vaikinuka. Jis taip viena akim (bent jau man taip pasirode) paziurejo i musu puse ir atsisedo gana toli nuo musu. Ir mes su drauge pradejome sakyti-ziurek, koks stilingas, grazus ir aisku vedes (pamateme zieda ant pirsto). Kadangi jo buvo labai grazi sukuosena ir as jau buvau "ikalus", pagalvojau, kad visai galiu jam pasakyti komplimenta del sukuosenos, kai eisiu i tualeta. Tik as atsikeliau, jis irgi atsistojo ir mes pradejome eiti vienas kito link. Ir kai "susidurem", pradejome kalbeti taip, tarsi butumem seni geri draugai. Praplepejome visa vakara, kol nepaaiskejo, kad zieda jis turejo tik tam, kad parodytu merginoms, kad jokiu rimtu ketinimu jis neturi. As pradejau juoktis, kadangi ant bevardzio pirsto buvau uzmovus zieda irgi tokiu paciu tikslu. Po to mes vaiksciojome kartu mieste visa likusia nakti, o ryte iskilmingai ismeteme ziedus i jura (aciu dievui abu turejome "butaforinius" ). Nuo to laiko mes kartu Veliau mano mielasis prasitare, kad tai buvo paskutinis jo vakaras tame mieste ir jis jau ruosiesi eiti lauk is to baro. Taigi jei as tada neeiciau i tualeta, mes nesusidurtume ir jis butu isejes. Nes pats jis vargu ar butu pats pirmas priejes Kazkodel labai as jam nepasiekiama ir istekejusi atrodziau

As su savo dabartiniu draugu susipazinau labai jau keistai! Dar mokydamasi mokykloje klasiokes paprasiau suveikti patinkancio vaikinuko numeri, o ji nenoredama prisidaryti sau gedos, nes nezinojo paeme ir sugalvojo numeri! As aisku pradejau rasyti zinutes, bet keisciausia, kad man atsakydavo. Po kurio laiko ji prisipazino, kad numerio nezinojo ir kad as susirasineju su velniai zin kuo. Taip po truputi ir uzsimezge draugyste, po 5men pirma karta susitikome ir nuo to laiko iki dabar kartu

Dirbau pajūry, susipažinom ir po trijų dienų jis išvažiavo. Dar tą pačią naktį apsisuko ir grįžo atgal Vis tik virš 500 km suvažinėjo.

skambės tikriausiai durnai, bet mano meijla buvo iš pirmo laiško.. čia "po kručie" pirmo žvilgsnio

as tai saviski "radau" brodvejaus klube Vilniuje. Tai jau antras mano rastas vaikinas toje vietikeje.
buvau atejusi viena, sokau ir vienu metu pamaciau, jog niekas ypatingai manimi nesidomi...tada virsuje pamaciau vaikinuka su akinukais. jis jau valanda i mane spoksojo...niu as truputi isgerus buvau, tai paiemiau ir pirstuku pamojau. jis ir atleke, na man jis pusiau patiko - toks jaunas atrode, nepatyres..
mes kartu jau pusantru metu, dabar as daznokai salia jo jauciuosi nepatyrusi:)))
IR IS KUR TA MANO DRASA BUVO:)

As su savishkiu susipazhinau beveik pries 3 metus. Shvietesi nuobodus savaitgalis. Bet netiketai sulaukiau keliu pasiulymu. Vienas - y kalnus slidineti. Bet is manes ne kokia slidinetoja O uzhsukus y darba vienas bendradarbis pasiule plaukti keltu y Danija. Na zhinojau, kad as patinku tam bendradarbiui, bet vat jis man Na bet pasirodo kad plauks daugiau bendradarbiu, kaikurie pasiims savo antras puses ar shiaip draugus, kad linksmiau butu. Na tada kitas reikalas. Susirinko musu apie 15 zhmoniu. Na susipazhinom, truputy paplepejom... Kelte visi ishsiskirste. Ir kazhkaip ishejo, jog pavakarieniave visi pradejo rinktis mano kajuteje... Alkoholis padejo pralauzhti pirma nesmaguma. Ysikalbejom. Kad apraminchiau manim besidominty bendradarby, visiems paskelbiau, kad LT turiu drauga ir inirtingai rashinejau sms. O tas `draugas` buvo mano sesute, ta vakara gavusi is tevuku naujus skenery, printeri... Tai mergina nenusidejo savam kaily is dzhiaugsmo ir sms siuntinejo Na bendradarby tai ytikino Ta vakara mane sudomino mane vienas vyrukas. As visada stebedavaus, kad norvegai labai mazhai keliauja po savo shaly... O Norvegija tai fantastishka shalis. O vat tas vyrukas pradejo pasakoti y kokius Norvegijos uzhkampius jis buvo nusitrenkes. Taip besikalbedami, net nepastebejom kaip mano kajute ishtuzhtejo. Kartais uzhsukdavo viena mergina ir bandydavo ykalbet nueit pashokt. Bet mums dar tiek kalbu buvo Na nuo shito vakaro taip ir nebesugebejom atsiplesht vienas nuo kito Manishkis prisipazhino, kad dar pries ylipant y kelta, kritau jam y aky. Dar pries mums pradedant kalbetis, jis jau buvo susirinkes nemazhai informacijos apie mane. Jis buvo perspetas, kad man labai patinka keliauti ir... mane labai sunku gauti, tipo megstu dalinti neegzistuojanchius numerius ir pan Ir po shia diena keliaujam abu po Norvegija: jis zhvejoja, o as lakstau aplinkui su fotiku ir abu labai patenkinti Prabegus tiem 3meteliam jauchiuosi dabar dar labiau mylima nei musu pazhinties pradzhioje

O mano turbtūt nelabai romantiška istorija... O gavosi taip, kad mus supažindino mano kursiokas su kuriuo buvau pažįstama vos kelias savaitėles O viskas vyko taip:
Kaip visada kompas, chatai ir t.t. ir žodžiu aš šnekuosi su tuo krusioku ir jis staigiai siūlo davai varom pas jo draugelį į sodą... (veiksmas vyksta vakare tai sutarėm sekančiai dienai) Aš aišku su nepažįstamais nepasirašau Bet lyg ir norėtų viena pusė dingt iš namų... Vis tik nepasiduodu. Tada galiausiai dėl kompanijos pasiūlo pasimt draugę. Tai draugei sutikus pasirašau ir aš... (to niekad anksčiau nebūdavo). Sako gerai, bet tu važiuosi ne su manim, nes iš viso būsim 6-se tai reikės 2 mašinu. Sako aš tau atvesiu tą draugelį parodyt (mes kaip tik neseniai išsiaiškinom kad visi 3 gyvenam gretimuose kiemuose) Buvo ankstyvas šaltas pavasaris ir gal 11val. vakaro, bet vistik reikia susipažint kas tave veš... Einant į sutartą vietą jau matau ateina 2-se: abu su treningais, "kandonkėm" (tipiškas kaunietiškas stailas) Galvoju oj durnė... Nusišaut vietoj tokius pamačius Net gėda pasidarė Bet pradėjus bendraut išaiškėjo kad tas kursioko draugelis visai ne treninginis, tik po šilainius vėlai vakare geriau kitaip nesišlaistyt... Ir taip susitikom tą vakarą, poto sode sulipę buvom (dauk šnekėjom!) ir po sodo jau niekas mūsų neišskyrė
Kaip vėliau sužinojau tas kursiokas ėmė mane sau, o ta draugė mano turėjo būt tam jo draugeliui... Bet poto pirmo mūsų pasimatymo iš karto vienas kitam kritom į akį Ir jau dabar maniškis visą ta vakarą (dar prieš važiuojant į sodą) atkalbinėjo tą kursioką, kad neva jis nederintų manęs ir t.t. nes kaip ir nelabai gerai ateity būtų kai kursiokai draugauja ir poto išsiskiria tai nėr kaip į akis pažiūrėt. Tai taip vaikinukai pasidalino mane
Mes jau beveik 3 metai kartu ir neseniai jis man prisižino, kad įsivaizduoja mane kaip savo būsimą žmoną (sakė dar nei apie vieną taip negalvojo, bet ir pradraugaudavo po mėnesį ar 2 ), tik aišku dar ne dabar...

Su savo berniuku susipažinau per draugus.. internetinius draugus.. buvau pakviesta mIRC'e į kanala viena.. ten pasidoro didelė draugų bendruomenė susidariusi mane priemė neblogai.. ir kaip tik buvo numatomas didelis 'tusas' pirty.. pamaniau butų fun susipažinti in real su naujais pažystamais... tarp jų buvo ir mano išrinktasis
na ir gavos 'tusas' tikrai smagus nauji žmonės. nauji draugai.. tiesiog
nu bet ir atsitik man taip kad mane įmetė su drabužiais, batais, telefonu į baseina.. be galo įsiutau.. nu kaip čia taip gali būt..
drabužiai šeip netaip išdžiūvo, bet batai kiaurai šlapi lapkricio vidurys, šalta, naktis siaubas .. ir spekit kas man paskolino batus iki namų pareiti.. tej partiopinau namo su vyriškai batais
kita dieną teko vešti batus grąžinti... tej ir pradėjom susitikinėti.. iki šiolei..

Sveikutės Mano istorija tokia

Kartą draugavau su vaikinu, kurio buvusioji mane visaip persekiodavo. Iš pradžių nekreipdavau dėmesio (tipo - duok durniui kelią), bet kai pradėjo ji daryti visiškas nesąmones, tada aš įsiutau. Sugalvojau internete prirašyti skelbimų jos vardu, kad ji teikia sex paslaugas... Na, žinau, kad taip negražu, bet... Ji mane tiesiog išvedė iš kantrybės
Kai jai pradėjo skambinėti pagal skelbimą - ji nuėjo i policiją ir parašė pareiškimą. Taip vieną gražią dieną pas mane į darbą atėjo du dėdės policininkai Pakalbėjau aš su jais ir jie 100% palaikė mano pusę, nes suprato, kad ta moteriškaitė visiška idiotė.
Neužilgo išsiskyriau su tuo vaikinu, nes jau seniai pykdavomės ir baisiai nesutardavom. Kaip sakant, ne jis man buvo skirtas Ir štai po keleto mėnesių pamatau internete (draugas.lt) vieno tų policininko(kur buvo į darbą atėję) anketą, kad ieško žmogaus rimtai draugystei ir t.t. Na.. galvoju, parašysiu... juk buvau viena ir norėjosi žmogaus šalia Ir ką jūs manot? Jis man atrašė, kad mane prisimena, kad aš jam jau tada patikau, kad jis dažnai apie mane pagalvodavo....
Dabar jau gyvenam kartu ir esam be galo laimingi, nes abu jaučiam, kad esam tarsi dvi širdies puselės, kurios negali gyventi viena be kitos

Istojau I universiteta. Masciau, nu vat dabar tai tikrai susirasiu antraja puse. Gavau soka, kai pamaciau, kad is mzdaug 30 grupioku tik 5 vaikinai Nusprendziau uzdeti kryziu sitam reikalui.

Bet vienas grupiokas, pasirode, maste priesingai. Ir per anglu k. paskaitas pradejo mane atakuoti idiotiskais klausimais, kuriuos buvo privalu zaibiskai uzduoti, taip pat zaibiskai issirinkus asmeni, kuris ta klausima atsakys. Per filosofijos paskaitas jauciau ibesta zvilgsni is paskutines eiles. Nekalti klausimai, pokalbiai apie tas pacias paskaitas. Tada ivyko keli netyciniai susitikimai vakare laisves al., mums su drauge sliojantis is vieno galo I kita, ir jam su draugais bastantis pirmyn atgal. Iki tol vis dar bandziau save itikinti, kad galbut as ir vel tradiciskai per daug itari, darausi paranoiska itarinedama zmogu nebutais dalykais.

O tada sulaukiau Didziojo kvietimo I pirmaji pasimatyma. Dabar, kai jau esam vede, vis mastau, jeigu buciau tuomet kategoriskai atsisakiusi, kaip tuomet butu mano likimas susiklostes. O pasiulymas skambejo taip: „paimsiu tevo masina, gal vaziuojam i birstona, pasivaiksciosim…”. Beviltiskai bandziau ikalbet, kad kompanija mums palaikytu „koks nors tavo draugas” ir „kokia nors mano drauge”

Ir vat sedziu as sestadieni pasidabinusi prie lango ir laukiu „tokios melynos sieros”. Ir matau melyna siera, sukancia musu kiemo link. Tada ta siera kazko sustoja labai skersa, pilnai neisukus i musu kiema (pas mus prie namuko padarytas toks aptvaras is geleziniu kuoliuku, i kuri reikia ivaziuoti, norint patekt prie namo). Mastau, ot koks mandras, gal bent teiksis islipt, kol as pribegsiu. Ir pribegu as, ir matau kazkoki isbalusi, pasimetusi veida, nuleistus pecius, trypciojima apie melynaja siera. Is pradziu nesusigaudau, kame reikalas. Ir tik po to pastebiu, kad ta siera gerokai „uzkliuvo” uz pirmo gelezinio stulpelio i musu kiema. Dureles solidziai ilenktos.

Laimei, kad cia pagelbejo mano tetis, suorganizaves meistrus is vietinio progrindinio garazo, uzsiimancius tokiais darbais. O kol dureles buvo keiciamos, taisomos ir visaip kitaip atstatomis i pradine padeti, man teko „malonumas” uzimti menkai pazistama, susinervinusi del pirmos „avarijos” grupioka, is prigimties nekalbu, nekomunikabilu zmogu, kuriam tuo metu nejauciau nei simpatijos, nei jokiu kitu siltu jausmu. Abu jautemes nesmagiai. Laikas ziauriai prailgo.

Mama tuo metu pasake pranasiskus zodzius: „gal ilgam, o gal net ir visam laikui jis pas mus uzkliuvo…” Ji buvo teisi. Mes kartu jau septinti metai.O melynosios sieros, su kuria, beje, sekmingai teko vazinet ne vienerius metus, jau nebera – sudege..

siaip abu buvome is Kauno,o susipazinome meiles mieste-Paryziuje, nes abu vasara ten dirbome .Idomu, ar butume kada Kaune susitike? Matyt, likimas...

nu ir as labai noriu pasidalinti savo istorija....

kai man vos sukako 18 metu ,tetis gyvenantis londone man paskambino ir paklause ar nenoreciau vaziuot i anglija,nes yra labai gera viena vieta butent man...dirbti reikes kavinej-spurginej-duoninej...gyventi antrame aukste ir uzgyvenama vieta moket nereikia...o ta "bakery" buvo ne paciame londone o tokioje saloje "MERSEA" ,....atlyginimas tikrai viliojantis, laaaabai viliojantis...o bosas nori butent lietuves....apsisprendimui laiko buvo 5 minutes,nes i ta vieta jau buvo ir kta pretendente... as megstanti naujoves,ir jau savo jauname gyvenima paskendusi rutinoje ,tiesiog negalejau atsisakyti....tai va...po savaites isskrendu...vaziuot nebuvo baisu nes jau ne pirma karta vaziavau...
atejo tas laikas kai jau savininkas aprodinejo viska(kur mano kambarys,kur dirbsiu ir t.t.) man laaaabai patiko viskas...nuostabi vieta...prie pat juros kranto...ir ne taip jau liudna bus gyventi ,nes as tame paciame kambary gyvenau su kita lietuve( diana ) ,kitame kambary gyveno prancuzas ...jis buvo 22 metu jaunas kepejas ir musu bosas,nes jis cia menidzeris (as pagalvojau tai reiks kambari rakintis ...ka gali zinot kas jis per vienas) ,o svetaine buvo labai erdvi ir didele...taiva....paliko jis mane tame mano kambary su Diana kad issikrautumem daiktus ,o rytoj ryte pradesim dirbti...tai mudvi is pradziu nelabai kaip susibendravom...as ja nelebai megau,nepasitikejau...pasiputusi pasirode...
galiausiai einu as i balkona parukyti (balkonas svetaineje) ir ziuriu sedi vaikinas,ziuri tv...jis i mane akis pakele ,o tada tai nezinau kas man pasidare ...ta jauciau pirma karta savo gyvenime ...man per kuna nubego saltas siurpulys,negalejau nuvaryt savo akiu nuo jo...,kazkas mano kelius pakiro ir jie linkt pradejo , keistas gumurys atsirado mano gerklej( negalejau nieko istart) ...virpet pradejau....taip prastovejau kokias 10 sekundziu... o poto pagalvojau "ko cia kvesa vepsai? kagi jis pagalvos kad taip ziopsau ":oh as vos pralemenau kazkokia nesamone ir greit moviau i balkona...o kaip durnai tada jauciausi....kokia durne kvaisa ..... kai parukiau - nusiraminau ir pamaniau reik ka pasneket su juo kad negalvotu kad tokia vepla esu.....
tai as priejau prie jo ir sakau "labas" ,jis man "labas" ir sypsosi...nu ***** vel man tas siurpulys per kuna...as klausiu jo "ar tu kalbi nagliskai?" jis man sako "laaaaabai mazai" ,o as taip nusivyliau taip pora zodziu persimetem ir as susiviniojau i savo kambari...
....po truputi pradejom visi bendrauti...mums su diana buvo lengviau ,juk kalbam ta pacia kalba....mudu su juo truputi gincytis pradejom buitiniais reikalais.tada jo nekest pradejau...nezinau kodel,gal uztai kad jis nerode jokiu simpatijos zenklu,o gal pikau ant saves kad pradedu mylet ,nes buvau prsiekusi kad su JAIS viskas baigta ir planavau likt senmerge....pries miega visa galvodavau apie ji...negalejau pamirsti tu akiu...to balso...veido..ir to prisilietimo ,kai prasiau kad paduotu obuoli...nezinau kas su manom pasidare...net verkdavau naktim,kad noriu buti su juo...karta mirtinai susiriejom ,ne nepamenu del ko,bet atsimenu kad visa nakti verkiau...taip dievo prasiau kad mudu tik susitaikytumem...
diana turejo drauga londone tai pas ji savaitgaliais vazinedavo,tai mes savaitgaliais buvom vieni ir pradejom bendrauti is naujo...jis nekaip kalbejo angliskai...as ji vis mokiau kazkaip ,mudu kalbejom savo kalba (kalbut jums tai kvaila,bet tai tiesa) musu kalba buvo mix ,tai anglu,prancuzu ir lietuviu biski.......bet mudu supratom visnas kita...
mes maista pirkdavom kitame mieste (Coulchester),i ta miesta reikejo vaziuot tik su masina,o kadandi as tada dar masinos neturejau,tai vaziavau su juo...taip pradejom vazineti su masina...karta kai vaziavom as pradejau perjungineti begius...nezinau kodel tai dariau ...tai buvo pirmas zingsnis link pasitikejimo..poto jis pradejo mane mokyt vairuot...ir karta jis pavoge mano bucini nebegalejau nuo jo atsiplesti...tikrai nebegalejau...ir man vis knietejo pasakyt kad as ji myliu,bet vis laikiausi...ir karta vakare papludimy gulejom prie pat juros...zmoniu tam krante mebuvo...buvo tylu ,girdejosi tik jura ...mudu tylejom...nezinau kodel ,bet as ziuredama i akis pasakiau prancuziskai kad myliu " je t'aime"...ir nutirpau....o jis man pasipirso ir tik poto pasake kad myli pasiutusiai mane...
savo santykius slepem nuo bendradarbiu,juk jis mano bosas...bet nepavyko ilgai tai slept...prasidejo velniava darbe...mane pradejo taip "grauzt" tos angles,tiesiog "pjove " mane...tapo nebepakenciama... o savininkas man aki perkt pradejo...as tiek streso tada patyriau...tos bobos pries mane savininka nuteikinet pradejo...ir dianai tada nepyragai buvo...buvo mums visiems 3ms didelis kosmaras...ui...nepasakosiu visu smulkmenu...pasakysiu tik viena kad isivaizduotumet mazdaug... kad pas mudvi apatinis trikotazas dingdavo...galiausiai diana grizo i lietuva...o mudu beveik po men irgi isvaziavom is ten...
dabar esu prancuzijoje ...ir mudu kuriam savo jauna seima... po 2ju savaiciu busiu jo zmona...dabar ziuriu i suzadetuviu zieda ir pagalvojau....dieve,kaip as ji myliu...

uiii...kaip as issipleciau atleiskit uz tai ...bet as labai norejau papasakot kaip viskas buvo...