Kaip ir kur susipažinote su antrąja puse?

Na trumpai papasakosiu ir as.tada buvau pirmo kurso studente, jis taip pat.Gyveno tam paciam barake kaip ir mano drauge, ten pirma karta ji ir pamaciau, krito i aki.Tuomet susilazinau su drauge, kad iki Kaledu su juo pasibuciosiu(tuomet buvo spalio menuo).Na paskui visokiu makaronu kabinimai kol prisikvieciau ji pas drauge i vakareli, ten ir pasibuciavome.O laimejau ne tik lazybas, bet ir laiminga vedybini gyvenima...

Nors oficialios antros pusės neturiu, bet vistiek papasakosiu kaip su savo zuikiu susipažinau

Buvau tada kažkaip labai įsitraukus į gyvenimą internete ir visokius forumus, chat'us ir t.t. Ypač į meet'us Ir sugalvojau savo gimtadienio proga pati kokį meet'ą suorganizuot. Veiksmas turėjo vykt klube. Visi buvom susitarę susitikt prie įėjimo, susipažint, nes beveik visi buvom vieni kitų dar nematę. Tai ateinu aš su drauge, būriuojasi keletas vaikinukų prie durų, priėjom, susipažinom, laukiam kitų. Aš apsižvalgau, o netoliese toks fainulka vaikščioja, net išsižiojau Sakau draugei: Kažin čia prie mūsų? Ji pamatė, jai irgi patiko, o jis žiūri į mus ir taip nerealiai šypsosi O paskui ėmė ir priėjo Ir pasirodė, kad jis irgi į tą patį meet'ą atėjo, tik norėjo iš pradžių iš toliau į visus pasižiūrėt. Bet taip išėjo kad mes tą vakarą visai nebendravom, nes mane apipuolė bernai ir jam nebuvo kaip prieit. Po dviejų dienų, negalėdama niekaip jo pamiršt parašiau žinutę. Kaip tik viena jo pažįstama pasakė, kad jis iš to pačio univero, kaip ir aš. Tai buvo puiki proga jam pasiūlyt susitikt per pertrauką O jis iškart atrašė: Gal susitinkam ne univere? Kitą dieną susitikom, ir taip fainai laiką praleidom, dar dabar su nostalgija prisimenu. O tada dar aš turėjau draugą Tai jis man skambina ir klausia kur dingau. O man kažkaip pasirodė, kad aš tik pora valandų tam pasimatyme prabuvau, o pasirodo net visas 6! Tai grįžau namo su gėlyte, draugas net nieko neįtarė, galvojo kad kas su gimtadieniu pasveikino.
O vėliau (gal po pusės metų) viskas taip susiklostė, kad su tuometiniu draugu išsiskyrėm, ir dabar jau 2,5 metai, kaip su savo geriausiu pasauly katinėliu esam kartu

Na, papasakosiu ir aš. Gal kam įdomu pasirodys
Čia iš serijos 'ir internetinės pažintys būna 'vaisingos'".
Aš iš tų merginų, kurioms tenka nemažai laiko praleisti prie kompiuterio ir interneto. Tai studijų metais ir nusprendžiau kad šie klodai aukso pilni ir čia galima ieškoti vaikino. Po trumpalaikio vasarinio romano sumasčiau kad noriu rimtesnių santykių ir laksčiau po čatus. Mirke kalbėdavausi su visokio plauko vaikinais, nueidavau į pasimatymus, bet kažkaip kai ieškai konkrečiai tai arba vienam arba kitam neatitinka įsivaizduoto modelio ir išeina piš .
Taip žiemą nusekiau paskui vieną grupioką į vieną kanalą. O ten pasirodo mano kursiokų dar krūva sėdėjo. Kažkaip užsišnekėjom apie gyvenimą su vienu ir jis pakvietė į kitą kanalą. Nuvariau ten, bet žmonių tada ten buvo mažoka. Per porą savaičių biškelį padaugėjo ir sumąstėm daryti meetą. O prieš pat meetą atvarė į kanalą maniškis (irgi paskui mano tą patį kursioką atkeliavo) ir pradėjo kažkokias nesąmones pliurpt Tai ir pamaniau kad nevertas dėmesio. Bet kai atvarė jis į meetą, tai pagalvojau, kad visai neblogai atrodo tas vaikinukas, gal kiek keistokas, bet visai nice. Ir kažkaip pagalvojau kad toks tai būtinai jau merginą turės. Bet kažkaip toliau čatinant išaiškėjo kad jis neturi merginos ir tada prasidėjo visokie kinų žiūrėjimai kartu lyg tarp kitko. Ir man jis pradėjo rimtai patikti, o į tikrą pasimatymą nekviečia ir viskas. Ir jokių veiksmų nesiėmė. Nu man jau neviltis kad nieko neišeis. Tai tada viena bendra kanalo draugė pasiūlė jam eiti su manim i mediumą ir jis sutiko. Va nuo to mediumo viskas ir prasidėjo (gal suknelė susuko galvą kad jau atsispirt negalėjo ). Tai va, nors ir žemaitis, bet jau 3 metukus kaip mano Tai va - piršlius jau turim, betrūksta tik vestuvių Reiks kiba tos pačios draugės prašyt kad įkalbėtų pasipiršti
Tai va tokia nerišli virtuali istorija

Aš su savuoju susipažinau kavinej. Buvau su drauge o jis su draugu. Iš pradžių vienas kitam nepatikom, nes jis buvo su didele barzda. bet po poros savaiciu nusiskuto. net neatpazinau jo. taip gal butu nieko nebuve bet drauge su jo draugu tampesi, tai mes kai neturejom ka veikti tai ir susigrojom. jau beveik 2 metai kartu. per Kalėdas jis man pasipiršo. Žiedą buvo įdėjęs į dėžutę-žaisliuką ir pakabinęs ant eglutės. as net nepastebejau kad tan kitoks žaisliukas kaba. paskui parode ir pasipirso. as vos neapsiverkiau.... planuojam dabar vestuves vasarai...

hmm... su savuoju vaikinu susipazinau ekologiniam klube - nu zodziu jis vienuoliktokas, as antrakurse studente
kalba iskart atradom, bet kai pastebejau, kad vaikinukui stogas nuo manes ciuozia - pasakiau vsio ir raminkis, nepilnameciu netvirkinu
o tas man atsove - pamatysi, vis tiek as tave vesiu
po 3 metu jis mane susirado ir daba gyvenam kartu

Vaikinai su kuriais baigdavosi rimtesnemis draugystemis man visad is pirmo karto nepatinka Pamatau.. Neidomus ar siaip koks nors...
O jau kita diena ar kita susitikima pasikeicia nuomone
IR TAIP VISADA

na as irgi prisidesiu prie jusu internetiniu pazinciu...o buvo taip...mano vaikainas paliko mane...tuo metu jauciausi yikrai nekaip,bet viena diena nei is sio nei is to nusprendziau pasidairyti pokalbiu kanaluose...na ispradziu nieko tokio ypatingai idomaus ir viliojancio ten neradau, bet kazkodel karts nuo karto uzsukdavau pasi chatinti...teko ne karta nueiti ir i pasimatyma, kartais net neprieiti sutartos vietos ir pamacius bestoviniuojanti zmogena, tiesiog begi is ten...na ta diena as kaip iprastai sedejau viename chate, kaip vienas zmogeliukas uzkalbimo mane....man kazkaip jau nebetrauke ant nauju pazinciu ir tie patys klausimai mane vede is kantrybes, bet nezinau kodel bet kantriai i juos atsakinejau, bent jau tam zmogeliukui...na as ir vel nezinau kodel bet ta zmogu pasikvieciau i mesindzeri kalbetis...tai ilga laika, as tik prisijungiu prie mesindzerio, o jis jau cia ir kalbina mane...tuo metu as kalbejausi ne su vienu ir visu vardu neatsiminiau, tai man jis buvo vienas is ju, bet po kurio laiko kazkas apsiverte manyje, mane patrauke jo sneka, pasirode kad jis idomus pasnekovas, ir taip diena is dienos kalbejomes ir kalbejomes, kai jis viena diena pasiule atvaziuoti ir jo aplankyti i svecia sali...is pradziu sutrikau ir sakiau jam man reikia laiko, juk negaliu visko mesti ir lekti kazi kur ir dar pas nepazistama zmogu, pazistama, bet tik virtualiai...bet buna taip gyvenime, kad jei ko nepadarai , tai po to gailiesi ir sakai sau, o jei ta karta buciau pasielgusi taip, o ne anaip???tad ir si karta nusprendziau laikytis sios taisykles ir pabandyti...na ir ka jus manot..darbe parasiau pareiskima kad noriu iseiti is darbo , susikroviau lagaminus ir skrendu...tas skrydis buvo lemtingas...nes po kurio laiko mes susituokeme....

o as pirma karta saviski pamaciau per matematikos egzamino perlaikyma. Sedejom vienas pries kita. As apimta streso neradau savo tusinuko, jis pasiule paskolinti, o as atsisakiau, nes tikrai zinoja, kad isidejau savaji
Tada pamaniau - grazus berniukas ir tiek o po menesio netiketai is naujo susipazinom internete
Dabar supuojam jau savo kudikeli

O buvo taip... tarnybinis romanas. kai atėjau dirbti, maniškis ten jau dirbo. susipažinom. po mėnesio prasidėjo arbatos gerimai ir krepšinio žiūrėjimai mano namuose. o vieną naktį taip ir liko... paskui per Kalėdas buvo darbovietėje šventė. tą naktį jį žiauriai sumušė, lūžo žandikaulis... bet tai mus ir suartino. prasidėjo teismas, abiem teko išeiti iš darbo. buvo visko... depresija, sunkumai, piktumai ir t.t. bet dabar žinom, kad galim visiškai vienas kitu pasikliauti. ir taip jau 1.5 metų. nelabai romantiška, bet realu

pakvietė į filmą "Titanikas" Pasižiūrėjom meilės filmą, o dabar vestuves planuojam

Sveikinu ir Sekmės

O mes susipažinom per klasiokės gimtadienį. Idomiausia tai, kad mūsų mamos vaikystėjė gyveno šalia ir lankė tą pačią mokyklą. Ir dar be to keletą kartų mes buvom taip arti vienas kito, bet turbūt likimas buvo nutaręs, kad mums dar ne laika s susitikti.