, po kartu praleisto savaitgalio miškuose prie ežero neišsiskyrėmė daugiau nei vienai dienai, kartu jau 6 metai 
. O kurijoziškiausia buvo tai, kad gyvenome Vilniuje vienas nuo kito per dvi stoteles. Ir su draugėmis pastoviai eidavome į tą pusę pasivaikščioti, o jis į mūsų su draugais - tuo pačiu keliu, tais pačiais kiemais ir niekaip nesusitikdavome 
. Vat tokia ta mūsų istorija 
: kad susitiktume prireikė trenktis į kitą Lietuvos galą ir dar į miškus 
.
as pries miega taip fajniai pasiskaitinejau...jau viska isskaiciau,laukiu nauju istoriju... 
ai zinot,dar draugaudama su savo vaikinu klube susipazinau su vienu vaikinu...per valanda pokalbio rodos apsnekejom visa gyvenima...man viduj pasitikejimas juo toks stiprus buvo,kad sakes.taip ir nesupratau kas tada vyko...jis man papasakojo istorija filme "lemtingas atsitiktinumas"...kur susitiko 2 jauni zmones,o issiskirdami savo tel nr vienas uzrase ant 5 doleriu banknoto,o ji-knygoje.ir taip keliavo tas banknotas ir knyga per zmones...ir po keliu metu jie susitiko. kadangi turejau vaikina,jokiu nr nedalinau niekam.tada jis pasiule padaryt kaip tam filme...as nusijuokiau...ir aisku taip ir issiskyrem.zinau tik jo varda,daugiau nieko nepamenu...nei kaip atrodo,nieko....ot,kad toks atsitiktinumas ivyktu....
su savuoju susipažinau per vieną roko koncertą Vilniuje. Kažkaip krito jis man į akį, bet nedrįsau užkalbint. Bet su chebra padarėm bonkelę, o tada jau drąsos atsirado. Prisiklijavau. Pasirodė, kad mes iš to paties miesto 
tą vakarą abu nekultūringai prisigėrėm, šnekėjom vienas kitam kažkokias nesąmones, bet jautėsi kažkokia stipri trauka, tai pasibučiavom išsiskyrėm su ta mintim, kad pakvailiojom-pamiršom. nu ir ką... po šiai dienai susitikinėjam. tą vakarą prisimenam (kiek atsimenam) ir vis pažvengiam. Bet nebegeriam daugiau tokių kiekių. 
pamates mane nuotraukoje vaikinas nuprende susipazinti, bet atkaklus buvo.. metus laiko bande mane kur nusivesti, kol galiausiai neiskentusi susitikau, o nuo tos dienos tebeesame kartu.
aišku aš buvau laisva, ištroškusi dėmesio, savimi pasitikinti, blondinė ilgais plaukais... bernai ėjo šniurais 
viena vakarą su bulgau susitinku, kitą su anglu, dar trečia su lietuviu... bet mano aukų saraše nebuvo JO, su juo labai gerai sutariau, pakalbėdavau nuo širdies, linksmindavausi, bet visada kažkodėl galvojau,kad jis turi merginą ir mačiau, kaip su kitomis bendrauja ir jas kibina.... ir galvodavau "na su šituo tai niekada nedraugaučiau"....po kokių 3 mėnesių darbo pradėjom atviriau kalbėtis, pasirodo jis tos merginos neturi, bet kažkodėl aš į jį žiūrėjau kaip į draugą....kol vieną vakarą...šviečiant mėnuliui ir žvaigždėms ėjom iki žirgyno ir jis tarė...užsimerk...ir pabučiavo....
. Teko su juo šokti. Taip ir prilipo, susidraugavom, įsimylėjom. O tas gražuolis pasirodė besantis jo kaimynas. Matyt, mamos kartu apsipirkinėjo. Deja, paskui teko dėl tokio apsirikimo labai gailėtis, bet tai jau ne į temą.
, net gėda Mes su drauge ėjome kažkur (dabar jau nebepamenu kur) ir staiga prie mūsų prišoko vaikinas ir pradėjo mums kažką šnekėti, juokingiausia, kad dabar nei aš nei jis neprisimename ką jisai mums tada sakė O mano draugė jam sako: nelysk, mes dabar einame dviese gerti šnapso Nu mes ir nuėjome.... Grįžome jau visai gerai apsiforminusios, ir tada vėl jisai man pasipainiojo po akimis, na ir prasidėjo Ryte paprašė mano numerio, dar galvojau reikia sugalvoti kokį nors nr. , bet kažkaip nesugebėjau pameluoti ir daviau jam tikrą nr. Pas buvo klaikus moralinis pachmielas ir kai jis mane pakvietė į pasimatymą ėjau vedama smalsumo ir kažkoios nepaaikšinamos traukos 
Nuo antro pasimatymo daugiau nebeišsiskyrėme ilgiau nei vienai dienai
tikiuosi ir paskutinis mano gyvenime.. susirashinnejom ilgai ir vaziavau susitikt pas ji i Maroka... 
susirashinnejom ilgai ir vaziavau susitikt pas ji i Maroka...
