Kaip ir kur susipažinote su antrąja puse?

bijot tai ne nezinau kodel, bet labai pasitikejau... baisiausia buvo tik kai jau beveik turejau lipt is autobuso susitikt toks jaudulys didelis apeme o kai pamachiau tai is susijaudinimo net kalbos dovana praradau bet viskas ok buvo

Saziningai perskaiciau visa tema nuo pradziu. Dabar galvoju nuo ko pradeti savo istorija pasakoti. Visko joje buvo: ir vaikisku isdaigu, ir nusivylimu, ir sunkeliu bei klystkeliu, ir romantikos. Bet viena galiu pasakyti - likimas, ir tik likimas padare tai, ka db turiu

Dabar net nezinau kada tiksliai pamaciau Ji pirma karta. Manau kokioj astuntoj
ar devintoj klasej. Tiksliai zinau, kad per ekskursija. Jis mokesi vienoje mokykloje, as kitoje. As atseit priklausiau maironieciu klubui ( o is tikruju tai gera aukletoja turejau, kuri pripaisydavo mus su drauge i tas eksursijas ). I detales nesigilinsiu, bet esme tame, kad per viena is tu ekskursiju Jis uzrase man savo telefono numeri ant rankos Per kita (o gal ta pacia) Jis su grupioku mane supo ant supyniu... O po jomis tekejo upelis As kai bailiukas is prigimties, tai tada tik ir tegalvojau kaip greiciau nuo ju nulipti. Atrodo viskas tuo turetu ir baigtis..

Po 3-4metu...
Pirmas kursas. visi renkasi i univera. Vsi pasimete, nauja tvarka, nauji veidai..Ir staiga ziuriu, kazkur matytas veidas Dar jam ir pasakiau, "matyti veidai", bet sulaukiau tik isplestu akiu Likau nesuprasta. Na bet esme ne tame. Pradejom bendrauti, naturalu, kad laikemes kartu, bendravom darbo reikalais, buvo net isejimu i teatra. Pradejau puoseleti viltis, nes laaaaaaabai jau vaikinuko reikejo Niu ir ka, viena nyku lapkricio vakara buvo svenciamos pirmakursiu krikstynos. As, neistverusi nezinios, bandziau siulyti jam savo draugyste. Viskas baigesi, deja, mano asaromis. Isliejau ju ne viena ir ne dvi..Nepaisant to, paskutine mano issiusta zinute jam ta tema, buvo "viltis mirsta paskutine"
Na tiek to, kad ir labai sunkiai, bet su tam mintimi apsipratau, pradejau gyventi sau. Tacia ubendrauti nenustojom, buvom TIK geri draugai (ka as tiek sau, tiek kitems bandziau iteigti, kol galu gale ir pati patikejau). Na taip ir buvo.
Paskui buvo keletas nerimtu meiliu. Kol sutikau kazka rimtesnio..Na bent jau tuos devynis menesius kol draugavom taip atrode... Dabar niekaip negaliu patiketi, kad vis del to kazkas tarp musu galejo buti .
Ir kur as ziurejau tiesa, dabartinis mano vaikinukas pries mane irgi turejo siokiu tokiu santykiu, bet...
Paskui kazkaip visai netycia ir laaaaaaaaabai greitai palikau buvusi (ji labai iskaudindama, bet tikiuosi kad pasimokys, nes padare klaidu ne tik savo, bet ir mano atzvilgiu) ir pradejom draugauti (nors..oficialaus pasiulymo su gelyte nesulaukiu iki siol sitai rasau cia, nes zinau, kad jis cia lankosi, ir greiciausiai skaitys sita istorija, tai cia akmenukas i jo darza )su
savo mylimuku Myliu ji be proto, jis mane irgi myli ir abu tikim, kad sita pasaka baigsis "ir gyveno jie ilgai ir laimingai"
Aj, dar pamirsau pasakyti, kad kazkaip stebuklingai siais metais visiems aplinkiniams, pazistamiems ir ne tik, pradejo atrodyti kad mes draugaujam, nors to dar nebuvo Ir taip namiokas po namioko viskas ir gavosi Tiesa, pirmo buckio jam teko ilgokai laukti kol sulauke, nes as biskiuka begau.... Niu atrodo tokia musu istorija. Paini, kebli, bet laiminga Jei ka pamirsau, jis pats papildys

Kad jau begai tai begai nuo bucinio: atsirasdavo belekokiu keisciausiu priezasciu. Siaip viskas daugmaz teisingai aprasyta tik gaila, bet as tu maironieciu niekaip neatsimenu... siaip galiu nuo saves pridurti, kad kai ji draugavo su savo ex, jau buvau susitaikes su ta mintim, bandziau bendrauti su kita mergina, ir taip nutiko, kad tuo paciu metu kai ji saviski paliko, as taip pat skaudziai nusivyliau tuo metu tureta drauge (i smulkmenas nelisiu) ir eilini karta likimas mus labai keistai suvede... tinkamas laikas, tinkama vieta, ir... ui kokia uzsiliepsnojo... aisku, pirma turejau ja pagaut ir pabuciuot , kad patiketu kad as tikrai daugiau nei draugas jau, koks du metus buvau. tik draugai taip karstai nesibuciuoja gi o akmenukas pagautas ir bus pasitaisyta tai va, tokia musu meiles istorija kuri tesiasi toliau... o pradzia tai tokia, kokios nek meksikos serialuose nesurasi

Mes susipazinome pries penkis metus,puseseres vestuvese-buvom pulke kartu.As jo nepazinojau,jis manes...Susitikome likus kelioms dienoms iki vestuviu.Atbuvom,jis isvyko atgal i savo namucius.Tada prasidejo laiskai.Oi daug laisku mes rasem vienas kitam.Na,o dabar nunesem pareiskimus jau.Keistas sutapimas,kad diena ispuole ta pati,per kuria susipazinome,tik praejus penkiems metams

Na, o aš pirmą kartą savajį sutikau Kaune Laisvės alejoj. Su draugėm po shoping'o sėdėjom ant suoliuko, o jis su draugu važiavo dviračiais.Na, pastebėjau, kad pralėkė du dviratininkai. Ogi žiūriu vienas jų atvažiuoja atgal. Na, privažiavo jis prie manęs ir sako ar mes nepažįstami. Aš sakau, kad ne, o mano draugė jam išrėžė, kad žinom mes tikiuos kabinimo būdus. Na, persimetėme dar porą žodelių. Jis paprašė mano telefono numerio, daviau jam ir jis nuvažiavo. Aš draugėm sakiau, kad jau su juo tai tikrai niekur neisiu, į jokį pasimatymą. Kaip vėliau paaiškėjo,jis irgi man nejautė didelės simpatijos. Tikriausiai taip ir būtų viskas pasibaigę, jei nebučiau sulaukus jo skambučio po METŲ Na, pasikalbėjom, susitikom kartą, antrą kartą, trečią ir t t ... Ir jau beveik 3 metai mes kartu ir vasara planuojam kelti vestuves

Aš tai su savo būsimu vyru susipažinau per savo draugę.Kai mus nusivežė abi į savo pusbrolio vestuvių likučiu.Po 2 metų draugystės mes tapome pora ir tėveliais.

Keturis metus mokemes toje pacioje grupeje, buvom tiesiog grupiokai, Jis grupes seniunas. Penktam kurse atradom ICQ, pradejom kalbetis, kiekviena laisva minute praleisdavome prie PC. Taip kalbejom kelis menesius, tapom gerais draugais, tada is kazkur atsiradi kita, man labai nepatiko, Jis tai suprato ir nuo tada mes kartu jau beveik 2 metai. Kartu mokomes, kartu dirbame, o man Jo vis neuztenka. Per mano ginmtadieni Jis man pasipirso ir Rugsejo pirma bus musu Vestuves

Savo busima vyra pirma karta pamaciau su pazystama,pagalvojau nu visai nieko.Antra karta susitikom per musu bendro draugo gimtadieni Pamates mane kalbino visa vakara,neturejau ramybes Taip ir prikalbino Draugavom 4 metus....Ir baisiai uzsinorejom leliuko Stai jau sestas menuo kaip ciuciuojam savo princese O vasara planuojam vestuves.

As su savo vaikiu susipazinau laabai senai:) Tada man buvo 14 metu, kai tupejau pas teta kaime vasara ir labai nuobodziavau. Radau laikrasti, o ten-norinciu susirasineti adresai. Uzsirasiau as jo adresa ir igrudau i tase. Grizau namo, atsvenciau savo 15aji gimtadieni, ta popieriuka i stalciu ir pamirsau. Spalio menesi kazkaip atradau ta rasciuka ir sugalvojau, kad reik parasyt. Na ir parasiau vaikiskai ir juokingai:mano vardas toks i toks, man tiek metu, megstu ta ir ta Netikejau, kad atrasys (vaikinai retai atrasinedavo) Ir stai, po keiu savaiciu gavau atsakyma! Taip ir rasinejomes, pirmasyk ziema parase sms 'ich liebe dich' , o as tuo metu kita simpatija turejau ir jaitas nlb patiko, taip gavos, kad nieko neisejo tarp musu, liko tik susirasinejimo draugas. O dieve kaip laiskais svaigom... Man 15, jam 17. Meile liejos per krastus Svajojom kaip susitiksim. Kai susilauze pavasari koja, rasiau laiskus kasdien (ne internetinius, o tikrus), nznu net apie ka rasiau tiek. O vasara ismeldziau su piktumais mamos, kad leistu savaitei su puske i Palanga (man dar nebuvo 16os!! kokia paauglyste vargse mama) ir ten susitikom MUDU. Jis su broliu-atseit mano puskei. O man ir ledus pirko, ir ranka prase duot palaikyt, o man kazkaip keista, nenorejau as visai taip rimtai, tai net nepamenu, bet kazkaip saltai as su juo elgiaus, vyruciui atsisveikinant nei pa nedaviau. Suprato.. Atgal vaziuodamas autobusu atsiunte sms, akd as jo svajoniu mergina, bet matyt yra per prastas man. Zliumbiau, bet jo nenorejau. Paskui labai sunkiai, bet ir vel pradejom bendraut laiskais-1 ar du laiskai per pusmeti, tik tokiais tempais. Turejo jis merginu, turejau as vaikinu (o mes buvom brolis ir sese). Kol viena diena parase man jau e-mail, kad ko gero bus tetis. Nuo kedes vos nenukritau. Paskambinau, morala isdesciau, sake augins (buvo ko gero 19 jam), tik nesmagu, kad merguzele siaip kakzokia pasitaike, ne kokia mylimoji, sake, kad man padovanos 100 geliu, jei ta pana bus tik prisimelavus. Taip ir isaiskejo, panelei demesio reikejo, o as geliu tebelaukiu iki siol Pradejom siek tiek daugiau bendraut, bet ramiai, be audringu meiliu. Kol paskutine pavasio diena (as buvau jau 12 oke, 17 metu) jis atsiunte sms: uz poros h busiu kaune, prie 9o forto, mama gris is Ispanijos tad turesiu pasiimt. Ciupau nuotrauku, cd kazkoki ir islekiau susitikt. Pamenu sedziu pievose, laukiu, rasiau sms :ieskok mergaites su raudonu megztuku ir plikom kojom (nuo Palangos laiku jum buvom nesimate!) ir surado jis mane, stipriai apkabino. Jokiu nuoskaudu nesijaute, vaiksciojom laimingi, kaip tikri senai nesimate draugai. Pradejo temt, ilindom i masina. Ten ir jo brolis buvo. Pliurpem apie viska, ka veikiam, kuo uzsiimam ir tt. Viena minute nutilom, as buvau ant jo keliu galva padejus, sako uzsimerk. Uzsimerkiau ir gavau mazyti bucki. Turbut nuo tada mano sirdy atsigavo. Nieko apie tai nesnekejom, bet abu supratom. Parveze mane namo, po gero menesio atvaziavo pas mane keliom dienom pabut (buvau viena, namiskiai kaime). Prigrasinau, kad nagu nekistu prie manes, nes as nepilnamete, juk zinojau, kad pro i ne viena mergele jau praejus, man TO nereikejo. Ir jis neliete manes, nors niekas nebutu sukliude.. Buciavo, gloste veida naktim, uoste plaukus. Zinojau, kad mergina turi, bet negalejau atsilaikyt, man JO reikejo. Isvaziavo, po menesio su seima isleke i Anglija. Oi kiek asaru liejau, kad nepasiliko Vilniuj studijuot. Zliumbiau kiek, net mama mate uztinusi veida. Kokius laiskus rasiau... Rugseji suzinojau, kad jis ishsiskyre su pana, nes jis UK, ji LT, tarp ju meiles ner. Rugsejo 16 gavau sms, kad jam reikia merginos, reikia meiles ir nori, kad as buciau ta meile. Zinoma parasiau taip. Pati jau mokiaus KTU, taip ir kankinaus visus metus. Kol nesugalvojau, kad reik ir man i UK vaziuot-studijuot:) Kazkaip 'netycia' pasiule man universitetus, kurie netoli jo. As netikejau, kad gausiu finansavima. Gruodi pries sventes grizo jis. Tada tik susipazino su mano mama. Mamai patiko:) As svaigau, tai buvo laimingiausios pora dienu. Kai atsisveikinau stotyje, negalejau sulaikyt asaru matydama ji uz lango autobuso, kuris ji ir vel isves. Apsisukau ir nuejau. Raudojau visa kelia, o namuose dar neisnykes jo kvapas. Uosciau pagalves, kaldras, viska... Na ka, gyvenau toliau. Prieme i uni, gavau finansavima. Viskas, bereik nusprest i kuri uni renkuos galutinai. Taigi pavasari jis grizo ir ishsiveze mane savaitei i UK, aprodyt viska. Vaziavom masina, sake tiek pliurpiau, kad dar nebuvo tokios pliurpos sutikes:) Nakti stabtelejom Vokietijoj, apkabino mane, laike tvirtai. Ir taip ilgai laukta tema, kuria visad atideliojau: as sianakt noriu taves visos, buk tik mano, nieko daugiau. Ir buvau . Butu labai romantiska, tik kad nieko mandro neisejo Atvykom i ta UK, dienos naktys buvo musu. Kai grizau, skraidziau padangem, norejau kuo greiciau sulaukt vasaros, birzelio 23 turejau ishskrist i nauja gyvenima. Po savaites grizimo labai keistai ishsiaiskinau (nesakysiu kaip), kad bunant UK, pora menesiu jis ir cia turejo drauge.. angle. Ui kiek zliumbiau... rasiau jam: ar as tau visada buvau vienintele per paskutinius metus? sakiau, jei sakys ne-viskas baigta, nes melagis. nesake. Prisipazino... Sake nieko rimto nebuvo, ji vyresne, norejo rimtu santykiu, jis ne. Zaisdavo tenisa, nieko mandriau. O as toli buvau.. Atleidau. Pirma ir paskutini karta. Vienintelis mano jam duotas sansas. Vasara atvykau ir nuo tada jau 1.5 metu gyvenam kartu. Musu dienos, musu naktys, vienas be kito negalim. Ir pasipykstam, ir pasimusam, bet mylim vienas kita, todel viska nugalim. Esam laimingi, tikimes pabaigos:ilgai ir laimingai gyveno. Abu mokomes tam paciam uni, dirbam, tvarkom namus, gaminam maista. Anksti suaugom (man 20, jam 22). Mano mama dar ir dabar sako: ot vaikis, pirmasyk atvaziavo ir pasake-labas, cia as. Antra syki atvaziavo ir pasake-labas, as ishsivezu Ja savaitei. Trecia syki atvaziavo ir pasake - Ji mano

Tokia musu meiles istorija. Ilga, paini, kartais net skaudi. Jam buvo sunku manim ir vel patiket,kad sikart nenusibos. Pats nesuprato, kaip mes apsigyvenom kartu (nors su angle nenorejo rimtai ne kiek prasidet), kaip sitaip giliai iklimpom i jausmus. Mano meile, kuri atsirado gyvenime kai man buvo vos 14a.

Sėdim mes su pažįstamu vaikinu bare, geriam alų. Jis man sako: tau reikia draugo. Sakau: taip, reikia. (nors tada dar nebuvau oficialiai išsiskyrus su ex'u, bet kartu jau negyvenom). Po to jis sako: aš tau pakviesčiau vieną savo draugelį, bet gal neverta, nes jis po dviejų savaičių išvažiuoja į užsienį. Sakau: ne, tada tikrai neverta. Bet pakvietė..... Kai pamačiau, supratau, kad tai tas žmogus, kurio man reikia. Dvi savaites praleidom fantastiškai. Po to jis išvažiavo..... Verkiau.... Rašėm vienas kitam žinutes. Aš jam pasakiau: jei kurį vakarą negausi nuo manęs sms'o, žinok, kad aš tavęs jau nalaukiu. Bet rašiau kasdien. Ir po dviejų mėnesių jis sugrįžo. Sugrįžo dėl manęs. Pasakė: mano laimė Lietuvoj, tai- Tu.....
Dabar mes oficialiai vyras ir žmona. Pamenu, daug kas tada juokėsi iš manęs, kad pasirįžau laukti nežinia kiek žmogaus, kurį pažįstu tik dvi savaites. Ir suvilioti daug kas bandė. Bet aš laukiau. Negalėjau nelaukti, nes žinojau, kad jis- mano žmogus. Juk būna taip, kad kai pamatai, iš kart supranti, kad tai- tavo. Būtent mums taip ir atsitiko . Ir dabar tuo be galo džiaugiuosi. Jis džiaugiasi taip pat

Sveiki!
Neseniai issiskyriau su savo x vaikinu. Niekad nesesdavau prie pc, tai manau gal laikas butu uzsukti ir pasiziureti kas gi cia gero tame internete... Drauge pasiule man uzeti pazaisti bilijarda internete, sutikau... Atejau ten ir pamaciau, kad pilna vaiku taciau...... pameginau pazaisti su vienu vaikinu pareiskusiu man isuki , mes pabendravom, nuo tos dienos as ten uzsukdavau vis dazniau ir dazniau, nes noredavisi vis pamatut ji po keliu dienu bendravimo mes supratome, kad nebegalime vienas be kito na ir prasidejo tada visai rimti pokalbiai, jis is vilniaus as is klaipedos, bet radom kelia vienas pas kita susitikti realiam gyvenime.... Dabar esam du isimylejeliai, nors niekada netikejau meile internetu, bet niekada nesakyk niekada

imk ana uzu klyno