Kaip ir kur susipažinote su antrąja puse?

oj kokios grazios istorijos na maniske irgi idomi mes susipazinom bulviu lauke "labai romantiskai " pirma susitikimas buvo. Vaziavom pas mano brolio panele bulves kast ir ji pasikviete savo kaimyna dar patalkint taip ir ivyko pirma pazintis bulviu lauke, o nuo tos pazinties sesi metukai kaip kartu ir greitai bus metukai kaip santuokoje. Va tokia istorija musu

Pirma karta susimateme kelioneje i Slovenija, Liublijana o po 4 pazinties metu pradejome draugauti

O buvo taip.
Vienas vaikinas mane paliko, nes susitaikė su savo ex. Tiesą pasakius, labai neaimanavau, nes su juo prasitampiau pora menesių. Buvo liūdna, nes man labai nesiseke su bernais. Prieš tai daugkartų skyriausi, ir pan, nu galvoju, viskas, būsiu sušikta senmergė, nes nu nerandu aš to savojo nė pro kur

Ir susigalvojau sau pramogą. Sukviečiau daug draugų į meet'ą, ir šovė į galvą mintis, kad reik padaryt netikras vestuves. Tuo metu mane kabino toks labai fainas vaikinukas (bet jis buvo negražu slabai, niekaip nesugebjau peržengt to barjero) ir jis man namiokais bando pasakyt, kad va, aš būsiu tavo jaunikis.
O aš ant smūgio, sakau reik tokiam ir tokiam parašyt, jis bus mano vyras (mačiau jį tik kartą, bet jis prikolnas toks, ir labai labai laisvas, todel galvoju, pasiūlysiu tam saviakui).
Na, ka ir rašau.
-Mes darom vestuves, būsi jaunikis?
-Nu... gerai.
-Tai Vilniuj, ok?
-Ok.
a, ir ką, kitam forume sukūrėm temą, kad ženyjamės, buvo klebonas (tikrą sutaną rado! ), pamergės, pabroliai buvo, mama su tėvu, svečiai, piršliai, kelis menesius organizavom gamtos, o aš kaip tikra jaunoji, isterijas kėliau pvz pamerges nepriskynė alyvų, tai aš kad supykau, sakau, nu va pasitikėjau, o jūs, man viskas griūna ). Buvo samanė, didelė naminė duona, žiauriai smagu super super

bet pamiršom mano jaunikį Susirašinėjom, susirašinėjom, staiga atsirado ryšys, nu toks nepaaiškinamas (jei pasakyčiau keletą faktų iš mūsų gyvenimų, suprastumėt, kad kirvis atitiko kotą), ir staiga likus menesiui iki "vestuviu" šovė į galvą mintis, kad reik man dumt į Klaipėdą su juo susitikt ir nors abiems kitą dieną reikėjo į darbą, susipakavau savo manatkes, be pinigų išvariau tranzuot Buvau KLP apie 18-19 val. Mobilus nusėdo, šalta (KLP šalčiau buvo negu Vilniuj, akivaizdžiai), šiaip ne taip jam parašiau sms, nors telefonas jau buvo numiręs, klaipedos nepazistu, siaip ne taip suradau mūsų susitikimo tašką ir susipažinom artimiau

Na, ka rytą skubėjau į darbą, nepavėlavau, šeštą berods išvažiavau, ir pamenu matau aš jį tokia apsimiegojusi, ir kažkas širdy virpt, kad tai mano žmogus

Po dieneles jis išvažiavo į tikras vestuves savo pusbrolio, neišbuvęs jų, atvažiavo pas mane į Vilnių, pabuvom pas mane, išvažiavom į KLP, ir t.t. Kokį mėnesį mes taip važinėjom Gal pusantro. Pamenu, šokau vienam renginy, baigsi 22 val, kur tau namo, reik važiuot pas savo jaunikį Stoviu vidury kryžkalnio, paukštukai čiulba, atvažiuoja pienovėžis, sustoja, paryčiais aš KLP, o kelių valandų į Vilnių

Ilgai nevažinėjom, taip atsitikokad po ilgų svarstymų, abejonių ir pan, aš apsigyvenau KLP. ir jau tris metus

taigi, ištekėjau mylėdama Nesvarbu, kad tai buvo tik repeticija tai tikrai mnao žmogus, keista, jei ne internetas, kur jau mes būtume susitikę, šitoks atstumas.









Papildyta:

Nu ple, negi internete sėdi ir su niekuo nebendrauji? Bendrauji, taip kad kaip ir visur užsikabini už kazko
Papildyta:


Vat būtent, su kitais būna pasvajojji, nori kažko, bet kai jau tavo žmogus supranti tai, ir kas svarbiausiai ramiai žinai, kad tu su juo būsi t.y. kad nebus problemų, kai su kitais, kazkas ni to

sveiki,

kazkada buvau nusiteikusi pries internetines pazintis, bet pati nepajutau kaip jau ne i pirma pasimatyma lekiau su vaikinu is interneto budavo ivairiu tu pasymatymu, bet dazniausiai ties pirmu ir baigdavosi, tik kelios pazintys isaugo i rimtesne draugyste... Taciau, kai paskutinis internetinis vaikinas mane po keliu menesiu draugystes paliko del neva is kazkur atsiradusios pirmosios meiles, nusprendziau i tai nebesivelti...
praejo mazdaug menuo ir gaunu i telefona sms is nezinomo numerio, kadangi tai ne pirmas per ta savaite nezinomas asmuo ir dar neprisistato, atsakiau kazka pikto.. Tuomet vaikinas issigandes paskambino man, ta vakara prakalbejom daugiau nei valanda, o kalbejom kaip jau seni pazystami ta vakara ir issiaiskinau, kad numeri pasieme is savo pusbrolio telefono, o jo pusbroli as jau pazinojau daug anksciau, buvome geri pazystami... ta vakara spejau ne tik issiaiskinti is kur numeri gavo, bet ir prisizadeti su juo susitikti Kadangi jis gyvena uz 250km nuo manes, pamaniau, kad nei mes susitiksim, nei mes aplamai kada dar bendrausim...
taciau manes atakavimas zinutemis ir skambuciais (kalbedavom valandu valandas) tesesi 2 savaites, kol galu gale jis atvaziavo praleidom kelias labai grazias dienas, bet net ir po ju netikejau tolimesne pazintim bet jo atkaklumas ir abipuse simpatija sudeliojo viska i savo vietas... stai mes nuo to laiko jau 10 menesiuku esam laiminga pora, nors ir susitinkam tik savaitgaliais
va tokia mano ne internetine, bet telefonine pazintis

Prie ko cia telefonine ar internetine pazintis kalta, jei pvz sugrizo pas pirmaja meile. mano pora ex sugrizo pas buvusias, nors jie jokie ne internetiniai
Visur susipazint gali, ir nebent tik bobutes gali nesuprast kaip imanoma ir virtualioj erdvej. Nematau skirtumo, juk nedraugauji virtualiai

mudu susipazinom forume,bendraudavom mIRC,geriause tema buvo,as bandziau yrodyti,kad jam reik merginos,dar mestelejau fraze" vat praleistum su manim savaitgali tai isimyletum ir jau noretum merginos"...juokas juokais,bet kai pirma karta susitikom,buvom su kitais forumieciais,tai tik vis zvilgteledavom vienas i kita ir tiek.O va per antra susitikima,taip gavos ,kad pas ji nakvojau(jokiu nepadoriu minciu nebuvo,kazkaip po pirmo susitikimo,nusprendem,kad nieko gero)...Susitikom kavinej,jis pasiule mane pavaisinti firminiu patiekalu(deja,man nepatiko,fui astrumas koks buvo)...O astsitiko viskas netiketai,sedom i mikriuka varyt pas ji(uz musu dar mama su dukra snekejo,as dukrele paseme prezervatyvu vaziuodama susitikti su uzsienieciais),taip bevaziuojant padejau galva jam ant peties,man buvo nuobodu...bet tada ir pajutau,ta neapsakomai svaigu jausma...jis gamino valgyt,as ji stebejau ir paklausiau per irc(jis namie 2kompus turejo,prie vieno as sedejau kitas jam buvo(zinau logiska butu sneketis gyvai,bet nedrisau to gyvai palkausti),tai vat emiau ir internetu paklausiau ar jis mane pabuciuos deja,atrase,kad ne,nes nedrista...teko man ziurint filma ji pabuciuoti o tada nemiegojom visa nakti (pirma rimta naktisa buvo tik po 2savaiciu )

nezinau,bet prisimenu ir juokas ima.buvau ir uzsienyje,keista bet jis manes lauke...o dabar gyvenam kartu turim maza zuiki,kuriuo begalo didziuojames.

Ir viskas prasidėjo nuo vieno paršyvo laiškelio

Tiksliau, taip: landžiojau po anketas, kurių kriterijus buvo "nerūkau, negeriu, ieškau žmogaus rimtai draugystei, ir (čia tik šiaip buvo uždėta) Vandenis". Tai va, suradau vieną tokią anketą, be nuotraukos, bet palyginti kukliai, nepasikėlusiai ir tvarkingai užpildytą. Parašiau, aišku, nieko nesitikėdamas, po kiek laiko atėjo atsakymas, na, ir t.t.

O vestuvės jau LABAI greitai

susipazinom Danijoj, cia atvaziavau uzdarbiiauti, ir lenkes vienos bovo gimtadienis, tai ji ji pakviete , taip ir susipazinom

as saviski pirma kart pamaciau pas savo teti darbe maniskis ten atlikinejo praktika kai pamaciau jis iskart man patiko toks tamsus toks grazus bet viskas taip ir butu pasibaige bet pasirodo as jam ir kritau i aki tai rugpjucio 31 dar dabar atsimenu as islipau is vonios katik issimaudzius su tokiu senovisku mociutes chalatu, ir kaip tik grizdinejo tetis po darbu. atsisuko tevelis i mane ir sako;aik apsireng pas tave sveciu atvaziavo. as pasimeciau truputi bet gi ziu maniskis stovi su sampanu ir su draugu kad drasiau butu tai nuo tos dienos jis kasdien atvaziuodavo pas mane kol apsizenijom ir kartu gyvent pradejom

Oi, kokiu graziu istoriju prisiskaiciau. Siek tiek gal prasisklaide mano pesimizmas. Jau buvau beveik tikra - liksiu senmerge: mokausi visa laika, kompaniju siela neesu, ir isvaizda mano ne siu laiku standartas:) Ai, galvoju, kam man reikia tu vaikinu, galu gale vyro - gerai ir taip.
Bet pastebejau pasiskaicius, kad daug atsitiktinumu... Galbut tikrai yra likimas...
Gal man dar irgi nepadeti tasko...

tai zinoma nedek tasko, meile dazniausiai ateina netiketai

tai buvo diena kai visiskai neturejau nuotaikos, ka tik buvau palikusi vaikina su kuriuo praleidau beveik tris metus. Kankino tustumo ir pasimetimo jausmas, nes meiles nebuvo like ne laso. Draugei pasakiau "jokiu ilgalaikiu santykiu! pakaks!" drauge pasiule mano sprendima atsvesti klube. laaaaaabai nenorejau ten eiti, bet drauges ikalbejo. sedziu prie staliuko gurksnoju kokteili, pamatau vaikina kuris nenuleidzia nuo manes akiu iseinu pasokti, jis prieina ir..... viskas aplink ima plaukti nuo tos dienos vienas be kito nebegalejome, drauge dar ilgai trauke per danti kad be "ilgalaikiu santykiu" neistempiau net 24 valandu
Papildyta:
o MB sake kad ta vakara jaute kad turi kazkas nutikti o kad meile ateina netiketai ir nelauktai tai gryniausia tiesa, ji ima ir ateina ir net neklausia ar galima