na, aš su savuoju tai susipažinau per jo geriausią draugą. Manojo draugas gal prieš kokius 5 metus mane užkalbino vienam pažinčių portale. Ilgai bendravom, mėgino dar "kabinti", bet niekaip nesusitikom, nes esam iš atskirų miestų. Taigi vieną dieną tas draugas buvo pas maniškį namuose (nors galvojau,kad jis pas save namie) ir mėgino jie ten prijungti webcam'a, kad susirašinėjant matytume vienas kitą. Num, šiaip ne taip prijungė, bet vaizdas kažkodėl buvo labai tamsus ir temačiau dviejų žmonių kontūrus, kaip vėliau paaiškėjo, kad ten šalia sėdėjo manasis. Na, o tuo tarpu jie mane galėjo kuo puikiausiai matyt šiek tiek paplepėjom, pajuokavom ir tuo viskas kaip ir baigėsi. kitą dieną tam pačiam pažinčių portale gavau kažkokio simpatiško vaikinuko žinutę, kurioje kiek pamenu, jis pasisveikino ir dar kažko paklausė, kad aš nustebau iš kur jis mane žino. tai ir paklausiau ar mes pažystami. tas atrašė,kad vakar "matėmės". iš kart aišku supratau, kad čia tas antrasis kontūras na taip ir pradėjom plepėt dienų dienas ir vakarus. tada pirmą kart jį pamačiau nuotraukoje. ir pamenu, kad dar pagalvojau kaip toks nereeeaaaaliai gražžžžžžžžžžžus vaikinas 
randa laiko tokiai kaip aš (tuo metu labai nuvertindavau save ) bet laikas bėgo, mes apsikeitėm numeriukais. matydavomės tik per webcam'ą. Bet prieš 2metukus mūsų tas draugas atsigulė į Alytaus ligoninę (apsirgo labai). O aš kaip tyčia turėjau pirmą kart gyvenime važiuoti į Alytų pas te vienus draugus Tad būdama jau Alytuje nusprendžiau parašyt tam mūsų draugui ir paklaust ar galima aplankyt jį. Aišku sutiko. Tai aš iš kart ir savo būsimajam pranešiau, kad atleksiu aplankyt ligonio. tai parašė,kad susimatysim. Na, paprašiau draugų ir nuvežė mane jie į ta ligoninę. Atėjusi buvo tik vienas ligoniukas, kuris labai apsidžiaugė ir nustebo, kad va aš čia iš Kauno atvažiavau jo aplankyt. Dar mėgino "kabinti", bet kažkodėl nesileidau (kažkokią nuojautą turėjau, kad nereikia) 
. Kol mes ten plepėjom sau dviese, jis gavo žinutę iš mano būsimojo, kad už 5min. bus. O man buvo smalsu kaip "gyvai" jis atrodo greitai prabėgo tos minutės ir prasivėrė durys..atsisukau pažiūrėt kas ten ir pamačiau įeinantį JĮ.. nežinau kas tada ten buvo, bet tie keli žingsniai kol jis priėjo, buvo kaip sulėtintam filme..tada nepaaiškinamai apkurtau. tikrai! tas kelias sekundes aplink negirdėjau nieko.širdis galvojau iššoks iš krūtinės. o JIS.. priėjo ir netikėtai pasisveikindamas apsikabino. tuomet net kvapą užėmė, per kūną nubėgo milijardai šiurpuliukų, žemė iš po kojų slydo ir dar net nežinau kas darėsi. buvau tokioj tranzo būsenoj, tegalėjau išlement vos kelis žodžius.. Dar taip paslapčiom pagalvojau, kad čia mano žmogus.. Bet greit nuvijau tas mintis, nes buvau įsitikinus, kad JIS tikrai turi turėti paną (o gal ir ne vieną) arba bent neatsigint jų. Mano manymu man nebuvo jokių šansų užkariauti JĮ, nes nepasižymiu aš ten jokia "tobula" figūryte - esu tokia iš apvalesnių, o ir veiduką beria. Kažkaip įsivaizdavau JĮ su kokia manekenka, ilgais nagučiais ir 7cm "špakliaus" ant veido. Bet kur jum! Neturėjo pasirodo jis jokios panos (kaip vėliau paaiškėjo, kad aš jam antroji, o ir su pirmąja ten savaitę ar kiek tebuvo), nebuvo jis joks mergišius, o be to ir vėl kaip vėliau paaiškėjo, buvau jam pirma ir lovytėj.. Bet kadangi aš dar viso to nežinojau, tai ir nė nemėginau "kabinti" tiesiog buvo mano draugas Sėdėjom pas ligonį, dar vėliau daugiau priėjo chebrytės, juokavom. Kadangi sėdėjau prie savo būsimojo, tai daugiausiai su juo ir bendravau. Dabar nė nebepamenu kaip mūsų pirštukai susilietė (ar jis žiedukus mano žiūrėjo, ar mėgin pakutent, nes buvau prasitarus,kad bijau), bet kaip susilietė, taip ir nebeatsikabino.. visą likusią dieną nebepaleidom vienas kito. dar vakare vežė mane į stotį, bet paskutinio autobuso nebuvo..todėl gal nuo 8vakaro iki 2 ar 3 ryto sėdėjom jo mašinoj stoties aikštelėj, klausėmės muzikos, plepėjom.. tada ir pirmą kart pasibučiavom. taip nedrąsiai.. lyg pirmą kartą gyvenime..tada pradėjo groti JET - Are you gonna be my girl daina. 
(niekad nebuvau girdėjus jos) tai tada jis man ją dainavo o per priedainį, kur skamba klausimas are you gonna be my girl (ar busi mano mergina) aš taip nieko nepagalvodama ( kad čia jis iš tikrųjų klausia manęs) pasakiau YES tada jis mane stipriai apsikabino ir pabučiavo.. teip ir prasidėjo mūsų draugystė..ir meilė.. O pirmadienį atšventėm 2 draugystės metukus.
ateity ir apie vestuves, ir apie leliukus galvojam, bet dar ne dabar reik studijas pabaigt, savo būstą ir pastovias pajamas turėt.. Dabar esam kartu be galo laimingi ir kuriam bendrą ateitį.. 
oi.. kiek prirašiau.. labai persiprašau už tokį rašinį
, bet kai jau užplūsta jausmai, tai užplūsta.. ir sustot sunku..
