Truputį paskaičiau temą ir ji sunki ta prasme,kad mylėti ne savo pagimdyta vaiką
tikrai gali ne visi
Nežinau kaip jūs mamos,kurios auginate tokius vaikučius su tuo susidorojate ir kokius jausmus jaučia širdis.Bet savaitgalį teko bendrauti su pažystamų šeima,kurioje auga globojama mergaitė.Ir kita dukra tos moters gimdyta.O koks skirtumas tarp tų mergaičių
Net pati ta mama pasakė ir visai to neslepia,kad to vaiko nemyli
taip pat pasakė ir toji dukra.Žinot mes su vyru ir anyta pakraupome.Tiesiog iš visų poelgių pulsuoja ta nemeilė ir ji tokia juntama.Tos moters žodžiais tariant tegu globotinė džiaugiasi,kad jai neleido supūti tikrų tėvų namuose
Sako tegu džiaugias,kad yra pavalgiusi ir aprengta.
Iš tos mergaitės globos pinigų perka mašiną ir tt.Bet tai ne esmė jos abi to vaiko nemyli
Todėl aš turiu tokią nuomonę jei tokio vaiko negali mylėti,bent jausk švelnumą tam vaikui.Toje šeimoje švelnumo nėra.Mergytei per savaitgalį nė karto nenuprausė užpakaliuko jis iššuto,o valydama su tol popieriumi šikniuką ,mergaitei suverkus iš skausmo dar ir per užpakaliuką uždrožė
Buvo kraupu žiūrėti.Matėme kaip augo tikroji dukra ,tai buvo mylima kaip ir turi būti.
Atsiprašau už nerišlų tekstą,bet graudu kad taip vyksta.Tai liečia tik tą vieną šeimą kurią pažystu apie kitas nieko pasakyti negaliu.
