Vyro vaikai

Taip, yra. Mano advokate butent manes klause ar noresiu prisiteisti islaikyma is ex. Bet man to nereikejo. Vaikam alimentu nesugeba pervest, kur dar cia as- sveika ir darbinga.

Aire-Armante,
Tik nereikia lia-lia Žaliavote iš pavydo vyro dukras pamačius ir padarėte viską, kad juos sukiršinti Esat per daug pavydi, ir pavydėjote švenčiausio - meilės, o pinigai čia tik tarp kitko. O kai už tai pati esat nubausta, toliau pykstat ir liejate savo tulžį forumuose, tik parodydama savo mąstymo lygį. Iki mano smegenų "sudžiovinimo" Jums dar tolį, o ir diskutuoti su Jumis nematau jokios prasmės.

P.S. Esu laiminga, kad mano vaikas nei tėvo, nei tokios va surūgusios pamotės nemato ir širdies jam neskauda. O jūsų vyro dukras tiesiog užjaučiu.

Tik nereikia lia-lia Žaliavote iš pavydo vyro dukras pamačius ir padarėte viską, kad juos sukiršinti Esat per daug pavydi, ir pavydėjote švenčiausio - meilės, o pinigai čia tik tarp kitko. O kai už tai pati esat nubausta, toliau pykstat ir liejate savo tulžį forumuose, tik parodydama savo mąstymo lygį. Iki mano smegenų "sudžiovinimo" Jums dar tolį, o ir diskutuoti su Jumis nematau jokios prasmės.

P.S. Esu laiminga, kad mano vaikas nei tėvo, nei tokios va surūgusios pamotės nemato ir širdies jam neskauda. O jūsų vyro dukras tiesiog užjaučiu.

Labas rytas visoms

Klausimas ar laimingas jūsų vaikas. Ir ar bus laimingas...

Labas rytas,

vėl akmenimis mėtotės


Sena pažįstama, aš vėl su klausimu - o kaip jūsų nuosavi vaikai reagavo į broliuką/sesutę?

ta pacia tvarka kaip ir skiriantis.

Žinot ką, aš jums pasakysiu-niekad aš gyvenime niekam nieko nepavydžiu, dar pasidžiaugiu už kitus žmones, jei jiems sekasi ir paliūdžiu kartu, jei jiems blogai. Gyvenime ką turiu visko pasiekiau pati-pas nieką nieko neprašiau ir nieko iš nieko nelaukiau. O jei atlieku su kažkuo kažkokius veiksmus, tai tik todėl, jei tie žmonės norėjo kažkuo man pakenkti-tai tik mano gynybinė pozicija.Nesijaučiu aš čia kažkuo nubausta, nes nematau už ką turėčiau būti nubausta.
O dėl to pykčio ir tulžies liejimo, tai jau man tamsta pati ne kartą užkliuvote kaip konfliktuojanti asaba (asmenybe jūs neverta vadintis), lupot akis jau ne vienai forumo dalyvei.
Kas įdomu ką padarė, kas ką pasakė, kad Jūsų vaikas nemato savo tėvo, ar irgi kokia surūgusi pamotė kalta ar irgi parazitas tėvas, kuriam nerūpi vaikas iš pirmos santuokos? Aišku galite ir neatsakyti-nes atsakymą jau beveik kaip ir žinau.
Todėl nevaidinkit čia tobulos šventuolės, nes toli gražu tokia nesate Vaikas užaugs ir pats spręs ar jis nori ar nenori matytis su tėvu, nepriklausomai nuo jūsų norų ar veiksmų (vaikai ir prasigėrusius tėvus susiranda po daug metų, kurie jų visai neaugino).Juk mylėjot kažkada tą žmogų, kūrėt bendrą ateitį, planavot vaiką-tai negi taip ir nepažinot-taip nebūna, kad tėvui visiškai nerūpi jo vaikas. Mane čia kritikuojat, kad aš sukiršinau tėvą su vaikais-labai gi jūs mane pažystat iš kelių pasisakymų,prašau išsikraustykit iš mano dūšios ir giliau nelyskit-ėjo jos čia kiek norėjo ir kada norėjo, pati ruošiau pietus, vežiausi į kolektyvinį sodą kepti šašlykus, bet va tokia kaip jūs-pasistengė sugriauti besimezgančius santykius, o toliau aš nemačiau reikalo stengtis ir sau nervus gadintis-paprasčiausia atsiribojau.
O jūs įdėjot visas pastangas, kad tėvas galėtų kuo daugiau bendrauti su sūnumi, pasiimti kada jį tik nori? Ar gąsdinate vaiką pamote ragana, kuri su tėvu gyvena?

Idomiai. Vyresnysis labai priziuri, pasitikiu juo ir kartais nebijau palikti maziu kelias valandas jam, myli, nesioja, mazius ant galvos tam gali uzlipti, bet, kai reikejo rasyti rasini apie seima, jis parase, kad turi tik viena broli Kai paklausiau, kodel netiesa parase, atsake, kad jam geda pries kitus klaseje, kad tikru tikriausias brolis yra jam tik vienas.
Vidurinysis sunus is pradziu maziu ignoravo. Nemate jo visai. Praeidavo kaip pro balda koki, nors tas ir rankutes tiese. Dabar jau nieko, apsiprato, paziuri, kai reikia, pazaidzia, pabuna ir po valanda vienas su mazium.

Čia normali vaiko reakcija į atsiradusį naują šeimos narį. Mano draugė susilaukė spalį antro mažiuko nuo to pačio vyro. Vyresnysis penkių metukų, kol ji laukėsi džiaugėsi, glostė pilvelį, o kai gimė kažkaip jo vengė, kelis kart net pasakė, kad nekenčia broliuko. Bet va dabar jau viskas susitvarkė, jau ir pamyluoja ir priėjęs pabučiuoja.

Atsimenu, kai normalioj seimoj antras sunus gime, tai pirmasis, irgi skirtumas 5 metai, peiliu uzsimojo pries triju menesiu kudiki Tiesiog tie mazesnio amziaus vaikai pasijaucia atstumti, kai gimsta dar mazesnis.