Vyro vaikai

Zinokit,jus didesne sau nauda turesite,jei ne -gailesite saves kiekviename zingsnyje,o -pasistengsite atrasti save ,kaip asmenybe,ne tik nuolankai tarnaujancia visiems ir tyliai paburbancia del to forumuose,bet patenkinta savimi.Tikrai nebus dideles nuodemes savo savigrauzai,jei perskaitytumete Kubelkos"Pagaliau per keturiasdesimt",o po to jau galetumete ir paimti i rankas Ehrhardt "Geroms mergaitems dangus,blogopms-viskas".Jei pasitikesit savimi,tai ir nesipyksit su visu pasaliu(siu atveju su vyro dukromis ,gal,savaime santykiai pageres)Pasakykit man teisybe,ar as suklydau,kadjus savimi maziausiai rupinates?

Jūsų įžeidinėjimų nekomentuosiu Jei jau tiek daug apie mane žinote, gal galetumete pagrįsti pasakymą, kad konfliktuoju su kitom forumo dalyvėm? Konfliktavau tik su jumis, nes jūsų netolerancija vyro praeičiai ir mamoms, kurios bando prisiteisti didesnius alimentus liejasi per kraštus.

gal as cia ir suerzinsiu ka nors...bet susidaro toks ispudis, kad puolancios yra tos, kurios matyt tikrai buvo paliktos su vaikais (gal del nesugyvenamo budo, nes jei ir seimoj taip draskydavosi, kaip forume, tai nenuostabu, kad vyrai paliko...)...matyt nesusikloste asmeninis tolimesnis gyvenimas...del to reikia is laimingai gyvenancio naujoje seimoje buvusio vyro ismelzt paskutini centa...juk jei amzinai vaikui sakysit, koks tas tevas blogas...nes paliko jo mama ir ji, tai bent pinigais tegu atsimoka, tai tokia pasauleziura ir suformuosit...

kitas dalykas, kodel jus manot, kad visalaika tevai yra blogi, kad jie seima paliko?

ir kodel jau cia ta antra zmona tokia durna nes tiki, kad galejo but kitaip? mano atveju buvo kitaip...pati paliko del kito...paciai po to niekas nesusikloste ir reikejo pradet tada pykt ant laimingai gyvenancio vaiko tecio...o tetis jis tikrai labai geras...nesneku tik apie gan dideliu alimentu mokejima...kai tik budavo galimybe, dukra visada budavo pas mus, kartais daugiau nei puse laiko...ir mano, kaip antros zmonos poziuris buvo kitoks...tikrai ir rengdavom ir meiles duodavom...ir vaikas pas mus laimingas buvo...kol mamai vel kazkas neuzplauke ir nepradejo aiksint, kad ta svetima boba tokia ir anokia...

zodziu, ka as noriu pasakyt...kad dazniausiai ta antru zmonu pasipiktinima butent ir sukeliai ne vaikai is pirmos santuokos, o butent buvusios viskuom nepatenkintos ir savo gyvenimo neturincios pirmos zmonos...vaiku nuteikinejimas ir pan...

aisku, ne visos jos tokios, ir ne visi tevai vienodi...todel negalima pulti zmoniu nezinant kaip ten is tikro pas juos gyvenime buvo...

skaitau ir neatsistebiu vyrais. nu tiesiog nerealiai protingi arba nerealiai laimingi. jeigu pirma žmona buvo ragana, tai antra irgi skraidanti ant šluotos

Eirea, jei Jūs gera pamotė buvot, nereiškia, kad ir kitos tokios ) o šiaip visų pirštai į save lenkti (ypač moterų) o dėl alimentų, tai nemanau, kad kas nors nori paskutinius centus atimti, nori sąžiningos dalies nuo vyro atlyginimo, kad vaiką normaliai būtų galima išugdyti.

Bet skaitant kartais galima susidaryti tokį vaizdą, kad jei pirma nori didesnių pinigų iš vaikų tėvo , tai viskas ok, juk ji dėl vaiko, bet jei antra nori to paties, kad vyras daugiau skirtų šiai šeimai (juk irgi dėl vaiko gerovės), tai ta jau ragana, gobšuolė, materialistė ir visokia kitokia...
Papildyta:



o čia tai išvis topinės mintys
gyvas tėvas suaugusiems vaikams palikimus turi palikinėt... suaugę vaikai patys turėtų užsidirbt...
o gal čia galioja tik išsiskyrusių šeimų vaikams? Maždaug, jei vaikas auga šeimoj, tai tegu kapstosi gyvenime kaip nori, o va, jei šeima išsiskyrė, tai vaikams SUAUGUSIEMS nupirkim po buta, mašiną pirmai pradžiai ...

Aga, irgi buvau pastebejus, bet patingejau parasyti. Taip suprask, kad visi neissiskyre teveliai sulauke kokiu 40 metu atiduoda vaikams savo butus, masinas, o patys kraustosi i kaima... jiems gi, pensininkams, nieko nereikia, o vaikams tai butu PUIKUS startas. Nors gyvas lysk i zeme

normalūs tėvai kiek išgali, tiek padeda savo užaugusiems vaikams susikurt gyvenimo pradžią. vieni butą įtaiso, žemės sklypą atriekia, kas mašiną nuperka, dar kiti studijas apmoka. mano sesei su vyru abiejų tėvai labai prisidėjo prie namo statybos. tai yra normalu. negi kai keliais butais ir sklypais disponuoji, išgrūsi savo vaiką į kokį apšnerkštą bendrabutį gyvent? kas neturi, negali, yra kitas reikalas.

mano vyras skyrėsi su pirma žmona kai jų sūnui suėjo aštuoniolika. pasidalino bendrą turtą ant trijų galvų ir visi patenkinti.

tas "palikimas gyvam" man atrodo žymiai priimtinesnis dalykas, negu kai vaikai ramiai laukia, kol senas tėvukas pakratys kojas ir jiems atiteks jo namas.

Diskusija vėl persirito į varžybas, kuri žmona geresnė - pirma ar antra bei kurie vaikai "buvę" ar "esami" labiau nusipelno aprūpinimo

gerai, kai galimybės leidžia, bet pripažinkim, kad šiais laikais tikrai ne dažnas turi lyčną butą, o pakankamai dažnai ir paskolas iki pensijos dar turės mokėt, todėl toks išankstinis palikimas man tikrai nesuprantamas (nebent vienintelis dalykas, kur tėvai galėtų investuoti - tai vaiko mokslai, jei yra noras iš vaiko pusės ir galimybės iš tėvų).

jeigu turto nėra, tai nėra. bet jei yra kažkas į ką vaikas gali pretenduoti, tai gal geriau atiduot iš karto. ir suaugusiam vaikui pats tas -- nes tada disponuos jis, o ne pikta mamytė. ir nebus taip bjauru nei antrom žmonom, nei antriem vaikam pavojus, kad "iš jų" bus atimta.

Tai gerai, jei yra tiek laisvų butų, kiek turi žmogus vaikų... nes teoriškai, jei vienam nuperki butą, tai ir kitam reikėtų... (nors praktiškai dažnai būba kitaip, o jei vaikų dar kokie 3 ar 4) bet vėlgi , kažin kiek iš čia diskutuojančių (jų esamų ar buvusių sutuoktinių) gali tokias dovanas daryt...
nes manau, kad atiduoti tą "išansktinį palikimą" prastindami savo dabartinę padėtį tėvai tikrai neprivalo (pvz, parduoti namą ir nupirkti du butus) gali, jei nori, bet neprivalo, kaip buvo rašyta kažkuriam ankstesniam poste