QUOTE(Rudenėja @ 2007 06 10, 23:26)
OK.
As tai lieku prie nuomones, kad jei kazkoks zmogus forsuotai keisis tam, kad patiktu kitam zmogui, tai arba viena ar kita forma neatlaikys jis pats nuo buvimo ne savimi, arba prades buti tuo, kuo buvo(yra) ir tada pabegs tas anas nu tikslinis objektas
Siaip mano mama sako: nuo likimo, kaip ir nuo sikimo, nepabegsi. Kartais manau, kad ji teisi.
Oi, nenorėjau pasakyti, kad reikia keistis dėl kito žmogaus

Tiesiog dėl savęs. Pvz., pamilti save. Nes kai pats nemyli, tai ir kiti nelabai myli

O jei moteris save myli, bet meilė neateina, tai jau belieka atsiduoti likimui...
QUOTE(monikaz @ 2007 06 10, 23:18)
va cia jau diskusija turbut ir reiketu i kita puse pakeist

- o kaip vistik traukti tokius, kurie nenoretu tik vieno?
as sau dar tokio atsakymo neradau!
Vienas dėstytojas tokį anekdotą papasakojo:
Moterys nori, kad vyrai jas vestųsi į kiną, kavinę, teatrą, o po to galvoja, ar eiti pas juos į namus. O vyrai nori pirma parsivesti moterį į namus, o po to galvoja, ar vestis ją į kiną, kavinę.
O moralą iš šito ankedoto susigalvojau tokį: vyrai ir moterys vienas iš kito nori skirtingų dalykų, tad pirmiausiai reikia žiūrėti, ko tu nori iš vyro, o ne daryti tai, ką nori vyras. Jei vyras norės tik vieno, greitai paliks.