Anginos operacija

zivile, aciu labai kad taip greit atsiliepei Zinai, is tavo pasakojimo susidare toks ispudis kad tau ne letinis tonzilitas (juk tonziles sakei tau isoperuotos?), bet viena is letinio faringito (gleivines uzdegimo) formu, kada gerkleje - kasnio pojutis (jau prisiskaiciau apie tai internete)... Nors kita vertus, tas kasnio pojutis daugiau psichologinio pobudzio, tai gal pas tave kazkas kitaip? Na o man tonzilese istisai buna pulinuku, bet jos neskauda. labai retai skauda ryjant. Labiausiai tai as kenciu del savo letinio faringito. jis pas mane, kaip sake gydytoja, atrofinis. T.y. pati gleivine yra smarkiai isplonejusi, atrofavusis, blizga, be to joje pilna tokiu rausvu mazgeliu - grudeliu. Ir kai paumeja angina, man baisiai sauseja ir traukia gerkles gleivine - va tada tai nebepadeda jokie ciulpiami vaistukai - pasidaro dar blogiau... O va dabar jau koki menesi istisai gleivine tarsi isplikyta, raudona, skaudanti, net antibiotikai nebepadeda - o turiu iki anginos operacijos kazkaip isgyt (sake operuos apie rugsejo 26)...labai tikiuosi, kad po taip daznai nebesirginesiu, nes jau ziauriai uzkniso... Tik va bijau kad dar labiau gleivines po to nesausintu... O pati operacija manes jau nebegasdina - kad tik ta dabartine mano situacija pasikeistu...

labai aciu uz tsakyma ne , pas mane tonziles neisoperuotos, bet kazkaip as visai netikiu,kad man letinis tonzilitas, istiesu,tai labiau panasu i tavo aprasytus pozymius apie letini faringita, nes pas mane visa gleivine tokia paraudus , isvagota ryskesnem raudonom gyslutem ir labai dziusta gerkle ir aplamai visa burna, daznai lezuvis "negrazus" buna as,tai kai lekiau pas gyditojus,tai jiems pagrinde norejau parodyti tas kazkokias ataugas, kaip guzelius, bet nei vienas is triju nieko "gero"nepasake, o taip noretusi tiksliai zinoti kas pas mane yra Dar nebuvau klinikose, tai kai tik galesiu butinai dar ir ten apsilankysiu
O tau, elva ,sekmingai su gerklyte susitvarkyti linkiu, kad tik pageretu po tos operacijos

zivile, aciu uz palaikyma... tau irgi linkiu surasti gera gydytoja, kuris tiksliai nustatytu diagnoze (man anksciau paprasti gydytojai irgi nemate jokio faringito - tik akcentuodavo angina - kol nepasirodziau tikriems loristams), ir padetu kuo greiciau pasveikt!

Mergaitės nebijokit jus tos opreacilos . Dabar jei pageidausit anesteziologo jis jus duos trupalaikę anestsziją ir nieko nejausite , juk ne akmens amžius.

Dėl klausimo "ar padėjo", tai galiu atsakyti dviprasmiškai: taip, padėjo, nes liovėsi nuolatinės pūlingos anginos su didžiulėmis temperatūromis. Ir - ne, nepadėjo, nes dabar puola bronchitai, todėl, kad nebeliko "apsauginio barjero" - tonzilių. Taip man paaiškino mano vaikų gydytoja.
O operacija net ir tais laikais, su vietiniu nuskausminimu, visai nebuvo baisi, skausmingiau buvo pas stomatologus - monstrus.

Mano mamai jaunystėje buvo angina išoperuota.. ir ką - tik tik šiom dienom baigia išsikapstyti po baisios ligos, prieš tai 10 dienų gulėjo gerdama stiprius antibiotikus - tas pats minėtasis abscesas (liet. - pūlinys) buvo gerklėj susidaręs, giliuosiuose audiniuose (kadangi anginos tai nėra - išpjauta!) ir gilyn gerkle nuėjęs... Gydytojas sakė per savo praktiką antrą kartą tokį dalyką matantis tai gal pirmasis atvejis buvo prieš tai pasisakiusios dalyvės
Veidas patinęs, gerklė viena pusė užtinus tiek, kad nesimato ryklės, liežuvėlis gerklėj - dviejų pirštų storumo.. ryte nebegalėjo vandens nuryti - gerklė buvo visiškai užtinusi ligoninėje gnybtelėjo žirklutėmis (be jokio nuskausminimo ) ir leido kelioms dienoms pūliams valytis - kokia kalba apie maistą gali būti, kai gerklėj vien pūliai ir kraujas, spjaudė kas dvi minutes... o po kelių dienų, žaizdai užsitraukus - vėl šmurkšt žirklutėmis, atnaujino... rudenį, sako, ataugusios angino likučius operuos
va tokie dalykai mane gąsdina - taigi reiškias, anginą išpjovus, liga eis gilyn... ar ne?
Nes pačiai tai labai aktualu - tonzilitai. laringitai ir kiti -itai - mano nuolatiniai palydovai . Elva, Zivile - visiškai jus suprantu . Jau keli metai rytais šoku iš lovos ir bėgu į vonią išsikrenkšti - prisirinkęs visas galugerklis kažkokių drebučių

O gerklės skausmelis, perštėjimas, kutenimas - dažnas svečias. Tik tempėratūros jau šešti metai nėra - imunitetas mane paliko Visokie purškalai, čiulpalai, telapai tik dar labiau suerzina gleivinę

Tai kad baime ne del operacijos, o del to, kaip jausiuos po jos (t.y. jau sugijus po operacijos) - ar neprisidarysiu didesniu bedu jei nebebus to apsauginio barjero - tonziliu...labiausiai bijau kad dar labiau nepradedetu sauset gerkle...patikekit, tas skausmas kai net kvepuojant skauda, baisesnis uz bet kokia angina... Tik del sito neramu... Suprantu, kad kai angina nera perejusi i letini faringita, gal tai ne taip ir aktualu, bet bijau kad nepasidaryciau sau dar blogiau... va del to ir noriu isgirst daugiau patirties...

Man irgi operavo vaikystėje, būtent taip, kaip parašė RamuneA. Nieko gero iš to neišėjo, bakterijos lenda į limfmazgius Ir gerklę dažnai skauda, dažnai sergu bronchitu, kartą jau sirgau plaučių uždegimu

Radau dar argumentu uz anginos operacija...Idedu citata is forumo dia.ltL:

Turiu daugybę straipsnių apie tai, kad lėtinė angina yra labai pavojinga ir dar užkrečiama liga. Ją sukeliančios bakterijos išplinta į:
1) gretimus ausų, nosies ir gerklės srities organus ir sukelia lėtinius faringitus (ryklės gleivinės uždegimus), otitus (ausų uždegimus), lėtinius rinitus (nosies gleivinės uždegimus), adenoidus ir adenoiditus (nosies polipus ir jų uždegimus), sinusitus (skruostų ir kaktos ančių uždegimus), laringitus (gerklų uždegimus);
2) smegenis, sukeldamos nutukimą, cukrinį diabetą, išverstakumą, difuzinį toksinį gūžį, smegenų uždegimą;
3) skydliaukės mazgus;
4) bronchitus ir plaučių uždegimus:
5) toliau nuo tonzilių esančius organus - širdį, sąnarius, inkstus, sukeldamos reumatą, reumatoidinį poliartritą, nefritus (inkstų uždegimus).
Visa tai patvirtina ir mano klinikinė praktika.
Aišku, jog būtų geriausia lėtinę anginą išgydyti vaistais. Visa bėda yra tai, kad vaistai negali prasiskverbti pro uždegimiškai pakitusį ir surandėjusį tonzilių audinį. Todėl, esant atkakliai pūliuojančioms ir nepasiduodančioms gydymui vaistais tonzilėms, vadinamajam dekompensuotam tonzilitui, tenka tonziles šalinti operaciniu būdu, kas duoda užtikrintą rezultatą. Todėl dabar JAV per metus padaroma 2,6 milijono tonzilių šalinimo operacijų. Žinomas Vilniaus ausų-nosies-gerklės ligų gydytojas V. Sakalinskas sako, kad jei tonzilės taip pakitusios, kad nebesugeba susidoroti su savo funkcijomis ir tampa infekcijos židiniu, jas reikia šalinti (Lietuvos sveikata, 2003, Nr. 23). Tokios taktikos anksčiau ir buvo laikomąsi Lietuvoje, ir buvo geri rezultatai. Dabar, kuomet Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje įsigalėjo tam tikras sąmyšis, atsirado ir kitokių, deja, žalingų nuomonių. Jos neabejotinai veda prie žmonių ligotumo ir mirtingumo padidėjimo. Ypač svarbu sunaikinti lėtinę anginą sergant diabetu arba jam gresiant.
Algimantas Šimkus

Iš Jūsų pranešimo supratau, kad Jūsų sūnelis sirgo lėtine angina, o 2003 m. vasarą susirgo ir cukriniu diabetu. Todėl reikia manyti, kad lėtinė angina, kaip gana agresyvi infekcija, galėjo būti viena iš pagrindinių Jūsų sūnelio diabeto išsivystymo priežasčių. Apie tai jau rašiau kituose pranešimuose. Todėl Jūsų sūneliui lėtinė angina turėtų būti labai rūpestingai gydoma. Jei angina konservatyviam gydymui nepasiduoda, reikia šalinti tonziles (migdolines liaukas) net nesergančiam cukriniu diabetu, o tuo labiau - juo sergančiam. Dėl lėtinės anginos gydymo reikia tartis su patyrusiu endokrinologu ir sugebančiu operuoti tonziles ausų-nosies-gerklės ligų gydytoju. O šuo išgąsdino Jūsų sūnelį, kaip supratau, visai ne tuo metu, kada prasidėjo cukrinis diabetas.
Jūs, minėdama savo anytą, teisingai rašote, kad jokiu būdu ne visi, sergantys lėtine angina, suserga cukriniu diabetu. Lėtinė angina atskirais atvejais gali kitų ligų ir nesukelti, bet labai dažnai ji sukelia cukrinį diabetą, reumatą, kitas širdies bei sąnarių, o ypač smegenų ligas. Ir Jūs teisingai samprotaujate, kad smegenų pažeidimas turi reikšmės cukriniam diabetui atsirasti. O lėtinė angina yra pūlingas procesas netoli smegenų, į kurias gali patekti bakterijų toksinai.
Maskvos profesorius buvo visiškai teisus, patvirtindamas smegenų vaidmenį cukrinio diabeto išsivystyme ir patardamas nedaryti kasos transplantacijos. Tai būtų didelė klaida.
Dar turiu pranešti, kad vienai jaunai mergaitei iš mūsų forume minėtų dalyvių, sergančiai cukriniu diabetu, buvo pašalintos tonzilės. Jos buvo labai didelės, tačiau paviršiuje nebuvo jokių pūlingų apnašų ar kamščių. Operacijos metu paaiškėjo, kad tonzilių gilumoje buvo daug pūlių. Taip buvo pašalinti pavojingi infekcijos židiniai.
Kviečiu atvykti su sūneliu mano nemokamai konsultacijai.

Gulineju lovoje su puline angina, tai radau straipsni sam.lt, ikeliu ji cia:
Kas yra tonzilitas ir kaip nuo jo apsisaugoti?



Kol kas Lietuvoje neįsisiautėjo nei gripas, nei kitos virusinės ligos. Šeimos gydytojų kabinetų duris vis dažniau praveria pacientai, besiskundžiantys gerklės skausmu ir aukšta temperatūra, kuriems nustatoma anginos ( ūminio tonzilito) diagnozė.
Pakalbėti apie tonzilitą paskatino tai, kad žmonėms labai trūksta žinių apie šią ligą; sergama šeimomis; dažnai nuo vieno sergančio ūmia pūlinga angina apsikrečia kiti šeimos ar kolektyvo nariai. Angina serga įvairaus amžiaus žmonės, bet ypač dažnai - vaikai. Angina šnekamojoje kalboje yra vadinamas bakterijų sukeltas gomurio tonzilių uždegimas. Šią ligą sukelia streptokokai, stafilokokai ir pneumokokai.
Kokie yra anginos simptomai?
Labai stiprus gerklės skausmas. Skauda kalbant, bet dar labiau - ryjant. Be to, ryjant duria ausyje, išsiskiria daugiau seilių. Bendrą organizmo pakenkimą rodo galvos skausmas ir bloga bendra būklė: ligonis jaučiasi kaip sudaužytas. Temperatūra gali būti aukšta, iki 40 °C. Ant gomurio tonzilių matyti balti ar geltoni taškeliai arba storesnis pūlingas apnašas. Visas gomurys yra patinęs, kaklo limfmazgiai padidėję, čiuopiant skausmingi. Jeigu liga labiau pažeidžia šoninius ryklės volelius, tai tuomet ji yra vadinama šoninių ryklės volelių angina.
Kai sveikstama normaliai, angina trunka tris-septynias dienas, o temperatūra dažniausiai "nukrenta" tuoj po pirmosios antibiotikų dozės. Skausmas ryjant dar išlieka kelias dienas.
Kaip reikia gydyti anginą?
Būtinas lovos režimas, ramybė, gausus vitaminingų skysčių vartojimas. Sergant ūmiu tonzilitu neapsieisime be penicilino. Jeigu ligonis yra alergiškas šiam vaistui, tuomet jis pakeičiamas kitu ligos sukėlėjus veikiančiu antibiotiku. Skausmą malšinančių ir karščiavimą mažinančių vaistų bei priemonių skiriama, atsižvelgiant į ligos eigą ir kūno sudėjimą. Gali prireikti ir kraujotaką gerinančių vaistų. Gydymą papildo šilti kaklo kompresai bei burnos skalavimas ramunėlėmis bei šalavijų nuoviru, vietiškai veikiantys mikrobus žudantys vaistai (pagal sergančiojo amžių, kūno svorį ir vaisto kainą galėsite pasirinkti vaistinėje).
Kuo gali komplikuotis angina?
Netinkamai arba pernelyg trumpai gydant anginą, paskui ją kaip kometos uodega gali nusitęsti gyvybei pavojingos komplikacijos ir invalidumas visam gyvenimui.
Dažna komplikacija - abscesas, kai bakterijos „įsigraužia ir įsikasa“ į minkštuosius ryklės audinius ir ten sudaro ertmė, pilna pūlių. Tada ligonio kalba pasidaro neaiški: kalba, lyg turėtų burnoje karštą bulvę; po pradinio pagerėjimo vėl sustiprėja skausmas ryjant, dar labiau padidėja temperatūra, gresia trizmas (būklė, kai dėl "surakintų žandikaulių" ligonis negali atverti burnos). Mėginama gydyti didelėmis antibiotikų dozėmis, tačiau dažniausiai abscesą tenka atverti chirurgiškai. Abscesas gali pažeisti ir limfmazgius.
Antra pavojinga komplikacija - kraujo užkrėtimas (sepsis), kada bakterijos prasiveržia į kraujagysles bei limfagysles ir jomis išnešiojamos po visą organizmą. Ligonis labai karščiuoja, jį krečia šaltis; padidėja blužnis, o sepsinės metastazės susidaro plaučiuose, kepenyse ar odoje. Labai padidėja eritrocitų nusėdimo greitis, gerokai padaugėja baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų). Kraujyje sukėlėją pavyksta nustatyti tuomet, kai kraujas paimamas per šaltkrėtį, kuris pasireiškia dėl sukėlėjų "išmetimo" iš pūliuojančių tonzilių į pro jas pratekantį kraują. Gydoma plataus veikimo spektro antibiotikų dozėmis ir operacija -pašalinamos tonzilės arba prapjaunami pūlingi židiniai.
Trečia komplikacija - bendras organų pažeidimas: perikarditas (širdies plėvės uždegimas), miokarditas (širdies raumens uždegimas), reumatas, inkstų uždegimas, antikūnų susidarymas.
Ketvirta - lėtinis tonzilitas. Jis pasireiškia po dažnų, bet nestiprių uždegimų arba kelis kartus persirgus stipresne angina. Audinyje šalia vienas kito gali būti lėtinio uždegimo židinių bei randų. Paspaudus tonziles, iš jų skiriasi balkšvai pilka masė ir skysti pūliai. Tabletės menkai veiksmingos, padeda tik operacija - tonzilių pašalinimas.
Penkta - židininė infekcija. Pagrindiniai vadinamųjų židininių ligų "organizatoriai" yra streptokokai (bakterijos), taip pat antikūnai. Uždegimiškai pakitusios tonzilės įgauna „nuodų virtuvės“ funkciją.
Tonzilitas gali būti reumato su sąnarių pažeidimu ir karščiavimu, inkstų, širdies ir kraujagyslių, akių uždegimų, mazginių odos ligų, nervų pažeidimo priežastimi.
Kada reikia šalinti tonzilės?
- Sergant lėtiniu tonzilitu, kai ligonis turi nusiskundimų (skauda ryjant, iš burnos sklinda blogas kvapas) arba įtariama židininė liga, besikartojanti angina; kraujo užkrėtimas po ūmios anginos.
Kaip reikia vertinti tonzilių padidėjimą vaikams?
Vaikai yra operuojami tik tuomet, kai tonzilės iš tikrųjų uždaro kvėpavimo takus arba dėl ryklės uždarymo vaikams miegant pasireiškia kvėpavimo sustojimo epizodai. Jeigu padidėjusios tonzilės nesukelia jokių matomų pažeidimų ar nusiskundimų, tuomet jas reikia palikti "ramybėje". Vaikams iki ketverių metų operacija atliekama tik dėl labai skubių ir rimtų priežasčių, nes jiems imuninė sistema dar formuojasi. Persirgus tonzilitu, labai svarbu ieškoti streptokokų. Jeigu sukėlėjų organizme dar yra,fizinis krūvis ir emocinės perkrovos gali pakenkti širdžiai, inkstams ir sąnariams. Persirgus angina, anksti pradėti sportuoti a dirbti sunkų fizinį darbą yra pavojinga.
Ką reikia daryti, kad išvengtume tonzilito ir tonzilių operacijos?
Sportuoti ir grūdintis! Sporto tikslas – sumažinti polinkį sirgti visų rūšių infekcijomis. Polinkis sirgti yra ne kas kita kaip susilpnėjusios gynybinės organizmo funkcijos. Gerai veikia bet kokia kraujotaką skatinanti veikla. Tuomet į gleivinę įsiskverbusias bakterijas gali lengviau ir greičiau išnešti kraujo srovė, o gynybinėms organizmo ląstelėms paprasčiau jas sunaikinti. Rekomenduojamas toks sportas, kai „dirba“ didelės raumenų grupės. Sportuojant reikia keipti dėmesį į kvėpavimą pro nosį; įkvėpimą pro nosį ir iškvėpimą pro burną; tai, kad visuomet būtų galima kalbėti. Tiksliai pasakyti, kokia sporto šaka gera vienam ar kitam žmogui, sunku. Reikia siūlyti vieną ar kitą sporto šaką, atsižvelgiant į asmenines gyvenimo aplinkybes. Atsiminkime, kad sportuoti nenorintis žmogus neturi jaustis kaltas.
Sporto priešininkams galima pasiūlyti du kartus per dieną po pusę – pusantros valandos lėčiau ar greičiau paėjėti. Negalima sportuoti, kai oro temperatūra yra aukštesnė kaip 30 laipsnių ir žemesnė kaip 10 laipsniu šalčio ir nesportuoti sergant ūmine infekcija. Tinka bet koks sportas gryname ore – pėsčiųjų turizmas (30 – 40 min. kiekvieną dieną; o savaitgalį tam reikėtų skirti 3 – 4 val.), slidinėjimas, plaukimas, žaidimai su kamuoliu. Netiktų sportavimas dulkėtose salėse, dėl stipraus vėjo geriau atsisakyti serfingo ir buriavimo. Plaukti reikia pakankamai šiltame vandenyje. Vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 20 laipsnių C. Jojimo privalumai – stiprėjanti dvasinė pusiausvyra, gerai paveikianti imuninę sistemą. Gimnastika ypač lavina taisyklingą kvėpavimą. Pasportavus ir ypač prieš sportavimą negalima vartoti alkoholio - tai pavojinga gyvybei. Ar galima bėgioti? Žinoma, tik tai daryti reikia su saiku. Reikėtų bėgti 6 -8 kilometrų per valandą greičiu, pulsas neturi būti dažnesnis nei 180 kartų per minutę minus bėgančiojo amžius. Bėgimo tempas toks, kad galėtumėte neuždusdami pasakyti tris trumpus sakinius. Pakaks bėgioti 30 min. kasdien arba 40 min. kas antrą dieną arba 50 min. du kartus per savaitę. Tai sustiprins imunitetą ir apsaugos nuo ligos recidyvų. Po to būtina šilto – šalto vandens procedūros, apsitrynimai švariu sniegu; tinka pasikaitinti nekarštoje (60 – 65 laipsni temperatūros) saunoje ar geroje lietuviškoje garinėje pirtyje, „pamasažuojant“ beržine vanta ar įtrinant kvapiaisiais eteriniais aliejais.
Toks malonus sporto ir grūdinimosi derinys padės išvengti nemalonios ligos – tonzilito.

Patarimus parengė Visuomenės informavimo biuro vedėja gyd. Violeta Kiguolienė.
Daugiau informacijos galima gauti tel. 8 800 66 00 4 arba el.paštu: vib@vvspt.lt

Na va, rasau pries keturias dienas atlikusi anginos operacija.

Atvaziavau i ligonine, pagulde 1 diena pries, apziurejo. Is vakaro ir rytui dave po piliule raminamuju. Patiko tie vaistai. Nes stogas is baimes vaziavo, labai narkozes bijojau. O po piliuliu- pati i operacine nuzygiavau, dzin dzin viskas, tarsi apsipirkt eiciau

Atsiguliau operacinej ant stalo, sesele tik pasake, kad durs i ranka. Anesteziologas liepe neissigasti, nes suksis galva. Ir vsio, atsibundu guledama ant sono, kazkas liepia kazka spjauti, skausmo jokio, blogumo jokio. Nuo isejimo is palatos iki grizimo praejo lygiai 1 val. Zodziu baika, kai sirgu pulinem anginom, zymiai baisiau buvo.

Po operacijos tokia mieguista buvau, sesutes leido i uzpakaliuka vaistu nuo skausmo, tai ypatingu kanciu ir nejutau. Paleido po operacijos praejus dviem dienom. Israse recepta nuskausminamuju ir dave biuleteni dar savaitei i prieki.

Zodziu, viskas buvo visai visai nebaisu, vartojant nuskausminamuosius diskomfortas ir skausmas zymiai mazesni negu sergant angina. Todel kas turit letinius tonzilitus, pasiskaitykit internete apie galimas komplikacijas sveikatai (inkstams, sirdziai, sanariams, smegenims) ir drasiai operuokites.

As dziaugiuosi pagaliau atsikraciusi tos uzdelstos veikimo bombos is savo kuno

man anginą išoperavo 10 metų man tai super padėjo, nuo to laiko tik truputėlį paskausta gerklę ir viskas, jokių rimtesnių ligų nebūna o prieš tai tai visą žiemą lovoje pragulėdavau