Labuks, išvarytosios! Persiprašau - naujokės
QUOTE(Daivaa @ 2007 06 04, 21:57)
... dabar toks vos vos užgimęs to šviesaus laiko laukimas

Gražiai skamba
QUOTE(suntea @ 2007 06 04, 22:02)
Ateis laikas, kai nebereiks skaityt, kai pajusi, kad darai, ką skaitai...
Čia kaip Dzen budistų pasakojime, kur vienuolis sėdėjo, kol nušvito, o tada surinko iš namų visas knygas ir lauke sudegino
Įdomu su tavim buvo diskutuoti anoje temoje

Matyt ir pati esi tai perėjusi ne vieną kartą?
QUOTE(Dujokaukee @ 2007 06 04, 22:16)
man tiesiog užtenka pozityviai optimistiškai nusiteikti ir tikėti tuo, ką aš darau, ir tuo, jog viskas bus tik gerai, ir tada taip ir įvyksta
Man irgi panašiai

Bet ir liūdėti moku, oi kaip moku

Bet čia turbūt galima apie tai prisipažinti. Į temą bus...
QUOTE(Beganti @ 2007 06 04, 22:45)
Pritariu. Juk ir tie, kurie moka kurstyti meilę ir pagarbą šeimoje, neskaito knygų apie santykius šeimoje. Jie viską daro intuityviai, o kitiems tenka ieškoti išminties kitur.
Tikiu, kad poezijoje slypi galinga jėga. Juk poetas į kelis posmelius sugebėjo sutalpinti didžiulę prasmę, visus žmogaus jausmus, jo skausmus ir džiaugsmus, meilės istoriją.
Jie sugeba klausyti savęs ir elgiasi per daug nemąstydami nes turi tvirtą tikėjimą (savimi ar dar kuo, kurio vardo be reikalo nėr ko minėt

).
O dėl poezijos

Man irgi patinka nudailintos iki minumumo taiklios mintys
Gal ir pati kuri?