Įkraunama...
Įkraunama...

Mano dukrytė išėjo

sveikos. uzjauciu visas mamytes kurios neteko savo vaikeliu ir labai gerai suprantu jusu skausma,nes ir pati ji pragyvenau,nors dar ir gyvenu. netekau isnesiotos,sveikos mergytes. laikas labai letai malsina skausma,bet po truputi gydo. tikiuosi uzgydis ir man ir kitom tokio pat likimo mamytem.
dabar vel nestuke.gif ir tikiuos,kad viskas bus gerai. ir jus tikiekit ir bus gerai.zinau sunku,bet imanoma.sekmes visom busimom mamytem. smile.gif http://www.akusherstvo.ru/lines/]user posted image[/url]
Atsakyti
QUOTE(ajuka @ 2007 09 17, 11:42)
Na tiesiog negaliu cia neiti, tik tai mano gyvenimo dalis ir labai svarbi, dabar net daugiau nei anksciau ,mastau apie dukrele, matyt del tu dabartiniu baimiu del vaikelio, kurio laukiuos dabar ir nezinios turesiu ji ar ne...
be to niekas is aplinkos nesupranta nei mano baimiu nei kaip jauciuosi, jiems atrodo, kad viskas juk taipo paparasta, tik saugokis ir viskas ir nusiramink, nesinervink... o juk nera taip, kad as galeciau sau pasakyti negalima nervintis ir nesinervinciau.as nevaldau to vsisikai, apima panika ir viskas... o kitiem atrodo, kad as cia vos ne kvaila nes isterikuoju...
siandien einu pas gydytoja, uzirasiau ir pas genetike siai savaitei tai tikiuosi kad man pasakys kazka, arba nuramins arba pasakys ar bijoti kazko ar ne.... nors ir praeita karta sake, kad viskas gerai. o tai tebuvo manau aplaidumas.didelis gydytoju. net nezinau kaip juos priversti dabar ziureti rimtai...
del savo vaikelio zuties itariam galutinai, kad man buvo preeklamsija... nes paskutinem savaitem slapime buvo baltymu, buvau istinusi, nors jauciausi ir gerai.
spaudimas mano kazkur 36 savaite buvo 130/80, paskutinem savaitem kazkodel jau nieks nebematavo, o pas mane spaudimas visada zemas budavo, dabar buna 100/52, kai matuoju... tai tada man spaudimas jau buvo didelis anksciau ne nestumo metu dar zemesnis budavo. bajuriausia kad niekas nieko nedare... o as net neitariau, nezinojau... neaisku kaip tai paveike mano vaikeli, bet pasaulyje daugiasuia neaiskiu kudykiu mirciu yra nuo preeklamsijos...

sveika ajuka,as tavo dabartine busena gerai suprantu,nes pati laukiuos dabar vaikelio po dukrytes netektes. ir man taip buna,kaip tau ,uzpuola panika,kad jau viskas . bet kazkaip susivaldau,del busimo vaikelio ir stengiuos tikiet,kad viskas bus gerai. ir tu pasisteng,nors tai sunku. bet pasisteng. del to ka nesioji. jam tai kenkia. o kraujo spaudima reik ziuret,nes del per auksto ir buna nelaimes. dideles sekmes tau smile.gif
Atsakyti
QUOTE(ajuka @ 2007 09 15, 12:23)
Negaliu iki siol ne tik kad i baznycia ieiti bet ir dievo vardo net mintyse istarti, tiesiog taip tikejau praeito nestumo metu, net sapnavau, kaip angelas sargas praeito nestumo pradzioje pasake, as dovanoju tau vaika, lankiausi baznycioje, karstai meldziausi, o kada mano dukrytes sirdis sustojo mano isciose, mes tada vaziavome jau i logonine ir as bandziau melstis ir jau tada pamirsau visu maldu zodzius...
Taigi iki siol negaliu atleisti dievui,savo tikejimui, todel netikiu, kai mano vaikas  mire taip norejosi nueit i baznycia ir primetyt plastikiniu juodu roziu, bet as nebetikiu ir man dabar tas pats ant dievo.zinau, kad sventvagiskai skamba, bet jis pamirso mane ir as pamirsau ji, man jo nereikia.
galvoju ne tik todel taip, kad jis pasieme sveika mano vaika. as tikrai gyvenime buvau teisinga, rupinaus nuskriaustais ir paliktais. beglobiais vaikais. ir uz tai man ateme mano vaika, todel netikiu. jei nera teisybes gyvenime nematau prasmes stengtis ir buti kvaile.

atleiskit uz emocijas, labai aciu uz nuosirdu patarima, bet tiesiog labai pykstu ant tikejimo... juk siuo mano atveju kada vaikelis mire nezinia nuo ko,man ir neliko nieko kito tik apkaltinti JI.




Aišku, kad begalo sunku susitaikyti su netektim ypač, kai viskas buvo gerai ir staiga tokia nelaimė.....
Aš irgi galvojau, kodėl man taip nepasisekė, ką aš netaip padariau, ar tai bausmė, visokių pradžioje dvejonių buvo.
O vėliau apmąsčiau, kad gal tai mano tikėjimo išbandymas? Juk greta gėrio yra ir blogis, kuris , manau, neką silpnesnis už gėrį ir kuris bando mus išstumti iš tiesaus kelio įvairiausiai būdais. Ir kuo tikėjimas didesnis, tuo blogis labiau bando mus nusmugdyti. Ir mano tikėjimas Dievu po visko tik sustiprėjo, nors kentėjau labai daug ir kenčiu iki šiol, bet vistik buvo, yra ir laimės, stebuklo. Ir tikiu, kad Dievas manęs neapleido. Žinodama, kad Jis greta aš jaučiuosi stipri.

Ajuka, žydra30 net nežinau, ar turiu teisę jums sakyti, kad Jam atleitumėt, jums perdaug skauda, bet manau, tikiuosi, kad jūs pačios priartėsite prie pačio geriausio sprendimo, tegul palaipsniui, lėtais žingsneliais... Ir tegu jus supa Gėris.

Ajuka, sėkmės tau didžiulės 4u.gif
Atsakyti
net apsiverkiau perskaicius tavo istorija,labai uzjauciu tave,ir is dalies suprantu,man buvo panasiai su pirmu nestumu,tik persileidau kai tebuvo 4men,buvo labai blogai man,bet praejo 3 metai ir turiu salia saves maza mergyte.laikykis,stiprybes tau.
Atsakyti
QUOTE(bruegel @ 2007 09 17, 21:06)

Ajuka, žydra30 net nežinau, ar turiu teisę jums sakyti, kad Jam atleitumėt, jums perdaug skauda, bet manau, tikiuosi, kad jūs pačios priartėsite prie pačio geriausio sprendimo, tegul palaipsniui, lėtais žingsneliais... Ir tegu jus supa Gėris.

Ajuka, sėkmės tau didžiulės 4u.gif


galbut kada ir galesiu i viska paziureti kitaip, bet dabar negaliu, gal esu silpna, bet as isties to nestumo metu jauciau pakylejima ir tikejimo prasme praktiskai buvau tarsi atradusi dieva is naujo. ta nelaime nusviede mane zemyn ir ateme tikejima, jauciu kad jis toli nuo manes, negaliu net dieno vardo nei mintyse nei zodziu istarti, nes pasijuntu negerai... tarsi padariusi nuodeme nes jis to nevertas... keista niekada negalvojau kad gali taip buti. kol kas as negaliu atleisti ir dabar jei noriu pakalbet su kazkuo aukstesniu, didesniu, kalbu su savo angeleliu - dukryte, ji juk yra kazkur, gal net visai salia angel.gif

aciu uz linkejimus, vakar maciau savo leliuka 4u.gif sirdele plaka, mano stebuklelis labai grazutis, tikiuos kad niekada manes nepaliks smile.gif
Atsakyti
sveikos visos mamos. labai dirbau pora dienu, tai net neuzejau cia, bet matau diskusijos verda. kazkuri raset, kad sis skyrelis traukia. taip ir mane traukia, atrodo, kad tik cia, tarp jusu galiu rasti tinkamus zodzius, ar pati parasyti ir taip pabandyti issakyti kas slegia, nors tie zodziai jau daug kartu kartojasi cia, visos issgyvenam ta pati, todel ir suprantam viena kita.
Atsakyti
QUOTE(ajuka @ 2007 09 10, 18:24)
aciu Jums  :4u:

taip beprotiskai neramu... siandien vienu metu tokia panika apeme... juk nezinau ar viskas ten gerai... ar gyvas leliukas mano...
gerai, kad bent dirbt reikia, tai galima bent kuriam laikui tas baimes i sali nuvyt :unsure:

Užjaučiu,o kartu ir sveikinu :4u: tavę.Panika tikrai nereikalinga ir baimė.Turi kažkaip tai nugalėt.Aš irgi taip panikavau,pergyvenau.Gimė nuostabi mergytė,bet visi mano pergyvenimai atsiliepė.Ji beproto jautri.Kai buvo 3mėn.prasidėjo priepuoliai.Staiga pradėdavo verkti,mėlinuoti ir sustingdavo.Gali isivaizduoti koks šokas.Pirmą kartą su vyru galvojom,kad mūsų kūdikėlis miršta,iškvietėm greitają.Neurologė vaikų išmokino mus kaip elgtis tokiais atvejais.Nuo tada mes kas 3mėn. lankomės pas ją.Dabar jau viskas gerai.Bet kiek reikėjo kantrybės ir pastangu.Aš nenoriu tavę gazdinti.tik padėt kažkiek,ispėt tavę.Mergaitė sveika,labai protinga,bet jautri.Su ja turi labai atsargiai elgtis,nerėkt,nešaukt.Ji bijo visko kas užia,kelia trukšmą.Bet mes jau baigiam iš to išaugti.Ir visą tai dėl mano perdydelio išgyvenimo.Gyd.sakė,kad net gimdoje ta neigiama informacija išlieka.Stiprybės tau ir tavo pilvuko gyventojui :wub:
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cukrinuke: 19 rugsėjo 2007 - 17:00
QUOTE(cukrinuke @ 2007 09 19, 17:58)
Užjaučiu,o kartu ir sveikinu 4u.gif tavę.Panika tikrai nereikalinga ir baimė.Turi kažkaip tai nugalėt.Aš irgi taip panikavau,pergyvenau.Gimė nuostabi mergytė,bet visi mano pergyvenimai atsiliepė.Ji beproto jautri.Kai buvo 3mėn.prasidėjo priepuoliai.Staiga pradėdavo verkti,mėlinuoti ir sustingdavo.Gali isivaizduoti koks šokas.Pirmą kartą su vyru galvojom,kad mūsų kūdikėlis miršta,iškvietėm greitają.Neurologė vaikų išmokino mus kaip elgtis tokiais atvejais.Nuo tada mes kas 3mėn. lankomės pas ją.Dabar jau viskas gerai.Bet kiek reikėjo kantrybės ir pastangu.Aš nenoriu tavę gazdinti.tik padėt kažkiek,ispėt tavę.Mergaitė sveika,labai protinga,bet jautri.Su ja turi labai atsargiai elgtis,nerėkt,nešaukt.Ji bijo visko kas užia,kelia trukšmą.Bet mes jau baigiam iš to išaugti.Ir visą tai dėl mano perdydelio išgyvenimo.Gyd.sakė,kad net gimdoje ta neigiama informacija išlieka.Stiprybės tau ir tavo pilvuko gyventojui  wub.gif


unsure.gif

zinau tai, bet nezinau ka su savim daryt. dabar po apsilankymo pas gyd biski ramesne esu, bet vis tiek neatsipalaiduoju, prastai miegu verysad.gif geriu melisas, biskeli ramina, dar valerijonu gydytoja patare nusipirkt...

Atsakyti
QUOTE(ajuka @ 2007 09 19, 18:36)
unsure.gif

zinau tai, bet nezinau ka su savim daryt. dabar po apsilankymo pas gyd biski ramesne esu, bet vis tiek neatsipalaiduoju, prastai miegu verysad.gif geriu melisas, biskeli ramina, dar valerijonu gydytoja patare nusipirkt...

Aš nežinau kokiam mieste tu gyveni,bet pirma siuličiau susirasti GERA gyd.Aš kauno klinikose susiradau gyd.kuri manę labai gerai prižiurėjo.Juk nepaslaptis,kad visoms duodam pinigėlių.Man irgi labai nuo streso šokinėdavo spaudymas.Nuo spaudimo sukietėdavo gimda ir aš nejausdavau judesių.Per 10min. atsidurdavau klinikose.Paskutinius 3mėn.ji pastoviai sekė gimdos ir vaikelio buklę,kraujotaką.Paskutinį mėn.tai darydavo kas antrą dieną.Į ligoninę neguldė kad nestresuočiau.Gimdyti pačiai irgi neleido.Iškėlusi mano ligos istorija,išstudijavo kaip gimdžiau negyvą vaikelį,kokia mirties priežastis buvo.Aš po 2metų dar daug sužinojau apie savo angelėlio mirties priežastį.Jei ne šita gyd.nežinau kuo butu pasibaiges mano nėštumas.Kovok už savo kūdikėlį,nepasiduok.Aš visą nėštumą gėriau valerijono tabletėlias,žolelių arbatas,tik jokiu budu nepadaugink.
Atsakyti
Gyvenu vilniuje, lankausi northway medicinos centre privaciai pas gydytoja masiliuniene. ji dirba antakalnio klinikose dar pataloginiame skyriuje.
kol kas esu labai ja patenkinta, nes ji labai mane nuramina, viska issamiai paaiskina ne tik man bet ir vyrui, ankstesne mano patirtis su gydytojais nekokia... nors lankaisui visu isgirtam centre pas viena papuliariausiu ir geriausiu gydytoju mieste, bet cia jau kita tema.
masiliuniene man patinka dar del to, kad ji tikrai suprantingai elgias, isklauso mano nuogastavimus... ziuresim kaip bus toliau...tikiuosi, kad viskas bus gerai... spaudima pati nuolat matuoju ir pastebejau, kad jis eme kilt unsure.gif stengiuos laikytis ramiai...
aciu uz patarimus 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(ajuka @ 2007 09 20, 09:45)
Gyvenu vilniuje, lankausi northway medicinos centre privaciai pas gydytoja masiliuniene. ji dirba antakalnio klinikose dar pataloginiame skyriuje.
kol kas esu labai ja patenkinta, nes ji labai mane nuramina, viska issamiai paaiskina ne tik man bet ir vyrui, ankstesne mano patirtis su gydytojais nekokia... nors lankaisui visu isgirtam centre pas viena papuliariausiu ir geriausiu gydytoju mieste, bet cia jau kita tema.
masiliuniene man patinka dar del to, kad ji tikrai suprantingai elgias, isklauso mano nuogastavimus... ziuresim kaip bus toliau...tikiuosi, kad viskas bus gerai... spaudima pati nuolat matuoju ir pastebejau, kad jis eme kilt  unsure.gif stengiuos laikytis ramiai...
aciu uz patarimus 4u.gif

Matavau ir aš spaudimą vienu tarpu kasdien.Narvuodavausi,kad tik nepakiltu nes reiks gulti į ligoninę.Ir jis užkildavo nuo nervų.Todėl gyd.liepė matuotis tik tada kai negerai pasijusiu.Spaudimas sunormalėjo.Be tos bėdos dar turėjau nėščiujų debetą,reikėjo laikytis griežtos dietos.Viską iškentėjau vardan kūdikio,labai padėjo sunus ir vyras.Tikiu kad neužilgo skaitysiu laiškelį jog pas tavę gimė sveikas ir gražus kūdikėlis.Ramybės tau nestuke.gif
Atsakyti
....jūs taip gražiai visos mokat parašyt.... aš nemoku.... iš viso, rodos sugebu tik verkti.....
Atsakyti