Mano dukrytė išėjo

#61
QUOTE(ajuka @ 2007 09 10, 18:24)
aciu Jums  4u.gif

taip beprotiskai neramu... siandien vienu metu tokia panika apeme... juk nezinau ar viskas ten gerai... ar gyvas leliukas mano...
gerai, kad bent dirbt reikia, tai galima bent kuriam laikui tas baimes i sali nuvyt unsure.gif


Ajuka, nestresuok taip. Žinau sunku, nes ir pati vizitų laukdavau pas gydytoją kaip didžiausios šventės. Jau ne už kalnų tas laikas, kai pradėsi jausti judesiukus, tada bus truputį lengviau. Bet aš tikiu, kad tavo stebukliukui viskas gerai wub.gif
Atsakyti
#62
Gerai butu, kad galeciau susivaldyt, bet kuo toliau tuo labiau mane stresas ir baime ima unsure.gif
va jau vakar kazkaip visa diena sunkiai tvardziaus, o nakti pabudau ir emiau panikuot, vyra gasdint kad jau viskas, reik vaziuot pas gydytoja, vaikelis mire cray.gif cray.gif
nu siaubas zodziu, nemiegojau visa nakti, uzsnudau paryciais tik. dabar aisku ramiau jau.
sunku zinokit lauktis vel, atrodo valdai save, bet tarpais imi pratruksti, o paskui grauzies kam nervinais unsure.gif
nebutu manes pradzioj isgasdine kad nesivystantis gal ne tiek nesamoniu prisigalvociau, nes man vis atrodo, o gal nesivysto...
be to nestumas dar identiskas kaip ir su mano mergyte buvo ir man vaidenas kad cia blogas zenklas doh.gif nu zodziu reikia melisu sirupelio kokio man eit nusipirkt, gal ir ramiau bus ir prota atgausiu ax.gif
Atsakyti
#63
labai labai jus uzjauciu verysad.gif verysad.gif verysad.gif
Atsakyti
#64
QUOTE(ajuka @ 2007 09 11, 12:52)
Gerai butu, kad galeciau susivaldyt, bet kuo toliau tuo labiau mane stresas ir baime ima unsure.gif
va jau vakar kazkaip visa diena sunkiai tvardziaus, o nakti pabudau ir emiau panikuot, vyra gasdint kad jau viskas, reik vaziuot pas gydytoja, vaikelis mire cray.gif  cray.gif
nu siaubas zodziu, nemiegojau  visa nakti, uzsnudau paryciais tik. dabar aisku ramiau jau.
sunku zinokit lauktis vel, atrodo valdai save, bet tarpais imi pratruksti, o paskui grauzies kam nervinais unsure.gif
nebutu manes pradzioj isgasdine kad nesivystantis gal ne tiek nesamoniu prisigalvociau, nes man vis atrodo, o gal nesivysto...
be to nestumas dar identiskas kaip ir su mano mergyte buvo ir man vaidenas kad cia blogas zenklas  doh.gif nu zodziu reikia melisu sirupelio kokio man eit nusipirkt, gal ir ramiau bus ir prota atgausiu ax.gif

Labutis 4u.gif
Pamatysit viskas bus gerai, 4u.gif kai mane užplūsdavo panikos atakos aš važiuodavau į vakarines mišias ir klausydavausi giedotojų, o tada tokia ramybė apimdavo, ir mintimis su Dievu kalbedavaus blush2.gif Ir mano mažytė imdavo judėti, kai būdavau bažnyčioje. Pabandykit, kai bus labai neramu, kad ir dienos metu nueiti. Man ypatingai mačino, kai buvau dekrete, nes tada laikas man buvo sustojęs 4u.gif mirksiukas.gif
Atsakyti
#65
Negaliu iki siol ne tik kad i baznycia ieiti bet ir dievo vardo net mintyse istarti, tiesiog taip tikejau praeito nestumo metu, net sapnavau, kaip angelas sargas praeito nestumo pradzioje pasake, as dovanoju tau vaika, lankiausi baznycioje, karstai meldziausi, o kada mano dukrytes sirdis sustojo mano isciose, mes tada vaziavome jau i logonine ir as bandziau melstis ir jau tada pamirsau visu maldu zodzius...
Taigi iki siol negaliu atleisti dievui,savo tikejimui, todel netikiu, kai mano vaikas mire taip norejosi nueit i baznycia ir primetyt plastikiniu juodu roziu, bet as nebetikiu ir man dabar tas pats ant dievo.zinau, kad sventvagiskai skamba, bet jis pamirso mane ir as pamirsau ji, man jo nereikia.
galvoju ne tik todel taip, kad jis pasieme sveika mano vaika. as tikrai gyvenime buvau teisinga, rupinaus nuskriaustais ir paliktais. beglobiais vaikais. ir uz tai man ateme mano vaika, todel netikiu. jei nera teisybes gyvenime nematau prasmes stengtis ir buti kvaile.

atleiskit uz emocijas, labai aciu uz nuosirdu patarima, bet tiesiog labai pykstu ant tikejimo... juk siuo mano atveju kada vaikelis mire nezinia nuo ko,man ir neliko nieko kito tik apkaltinti JI.
siaip jauciuos biski geriau, jau pirmadieni einu pas gyd tai nedaug beliko ir laukti... bet panika naktimis tai mane jau rimtai vargina :unsure
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ajuka: 15 rugsėjo 2007 - 11:25
#66

atleiskit uz emocijas, labai aciu uz nuosirdu patarima, bet tiesiog labai pykstu ant tikejimo... juk siuo mano atveju kada vaikelis mire nezinia nuo ko,man ir neliko nieko kito tik apkaltinti JI.
siaip jauciuos biski geriau, jau pirmadieni einu pas gyd tai nedaug beliko ir laukti... bet panika naktimis tai mane jau rimtai vargina :unsure
[/quote]
suprantu, as irgi kazkip panasiai jauciuos tikejimo link. niekad nebuvau stipriai tikinti, bet po sios nelaimes, tikrai nepriartejau arciau dievo, anaiptol, negaliu niekuo tiketi, kai man atsitiko taip. jei butu dievas, kudikiai turetu uzgimti, o ne mirti net neisvyde pasaulio. mano vyras sako, kad tureciau labiau tiketi, antra karta bus viskas gerai, bet, kam buvo skirtas pirmasis?...
nepanikuok. bandyk isitraukti i nestuma, sek vaikelio vystymasi, linkiu tau visko kuo geriausio.
Atsakyti
#67
juokinga kai liepia tiket dievu
10 dienu, per diena simtus kartu girdejau dievulis yra ir neleis atimt dukrytes, uz viska pasauli labiausiai meldziau kad padarytu stebukla viska atiduociau, paaukociau, bet deje-nieko...
kartais galvoju gal kaip tik dievas parode gailestinguma paimdamas musu angela sau...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo liudnute: 15 rugsėjo 2007 - 20:03
#68
As irgi sakau, kad viskas bus gerai...Tik tiek galiu. Jusu vaikai ziuri i jus is dangaus, saugo.
Atsakyti
#69
Viskas bus gerai, tik turi stengtis būt rami, nes tavo nerimas persiduoda vaikeliui. 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#70
ajuka, kokiu galu lendi(grizti) i si skyreli?
skaudu ,begalo, be krasto skaudu del musu prarastu angeliuku, dar sirdi drasko klausimas kodel?... tau cia negalima schmoll.gif tu dziaukis ir raminkis
nono.gif , sunku padaryt, lengva pasakyt... kitiem yra dar blogiau
as dziaugiuosi uz tave, uz visas besilaukiancias mamas, po dukrytes netekties nenorejau ne girdet apie kita kudiki, praejus 2men labai norejau, dabar ir vel nebenoriu... sunku valdyt savo emocijas ir uzknisa visu zodziai, kad bus viskas gerai, bet stenkis paimt viska kas geriausia ir stenkis but laiminga ir rami kol dar nieko blogo nesuzinojai(tikekimes kad bus viskas gerai), dziaukis gyvenimu ir artimaisiais nes laikas bega tokiu paselusiu greiciu, kad nebespeji...
Atsakyti
#71
Visoms mums, tai patyrusioms, panašiai atrodo: dievas (jei jis toks yra, kuo po savo ir Jūsų patirties stipriai abejoju) yra neteisingas... Taigi, kad būtų lengviau, noriu tikėti sielos nemirtingumu (kuo anksčiau netikėjau). Tiesiog taip pasidaro lengviau.
O tau, Ajuka, viskas bus gerai. Mes tuo tikime, tu - irgi stenkis tikėti iš visų jėgų. Nors nujaučiu, kaip sunku ir baisu kartais būna... Bet juk būna ir gerų dienų, ar ne? Verta vien džiaugtis tuo, jog po širdimi plazda nauja gyvybė. Ir viskas bus gerai.
Ir netikėk jokiais blogais ženklais: jų žmonės prisigalvojo tiek, kad, žinant visus, nebeliktų prasmės gyventi. Jei tiki, kad bus gerai, tai taip ir bus.

P.S. O šitas skyrelis mane lyg magnetas traukia kasdien... Nors kartais liūdna, sunku, kai ir jums sunku, radusi gerų naujienų pasidžiaugiu kartu su jumis visomis: vadinasi, ir į mūsų kiemą kartais ateina šventė...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Rugiaveide: 16 rugsėjo 2007 - 15:51
#72
Na tiesiog negaliu cia neiti, tik tai mano gyvenimo dalis ir labai svarbi, dabar net daugiau nei anksciau ,mastau apie dukrele, matyt del tu dabartiniu baimiu del vaikelio, kurio laukiuos dabar ir nezinios turesiu ji ar ne...
be to niekas is aplinkos nesupranta nei mano baimiu nei kaip jauciuosi, jiems atrodo, kad viskas juk taipo paparasta, tik saugokis ir viskas ir nusiramink, nesinervink... o juk nera taip, kad as galeciau sau pasakyti negalima nervintis ir nesinervinciau.as nevaldau to vsisikai, apima panika ir viskas... o kitiem atrodo, kad as cia vos ne kvaila nes isterikuoju...
siandien einu pas gydytoja, uzirasiau ir pas genetike siai savaitei tai tikiuosi kad man pasakys kazka, arba nuramins arba pasakys ar bijoti kazko ar ne.... nors ir praeita karta sake, kad viskas gerai. o tai tebuvo manau aplaidumas.didelis gydytoju. net nezinau kaip juos priversti dabar ziureti rimtai...
del savo vaikelio zuties itariam galutinai, kad man buvo preeklamsija... nes paskutinem savaitem slapime buvo baltymu, buvau istinusi, nors jauciausi ir gerai.
spaudimas mano kazkur 36 savaite buvo 130/80, paskutinem savaitem kazkodel jau nieks nebematavo, o pas mane spaudimas visada zemas budavo, dabar buna 100/52, kai matuoju... tai tada man spaudimas jau buvo didelis anksciau ne nestumo metu dar zemesnis budavo. bajuriausia kad niekas nieko nedare... o as net neitariau, nezinojau... neaisku kaip tai paveike mano vaikeli, bet pasaulyje daugiasuia neaiskiu kudykiu mirciu yra nuo preeklamsijos...
Atsakyti