QUOTE(ajuka @ 2007 12 13, 20:18)
nezinau ar siandien tokia diena ar ka, emiau vel mastyti kaip ir kas buvo, kodel taip atsitiko.. noriu kad tai daugiau nepasikartotu, vel perskaiciau ka radau apie perinatalines mirtis, taip norisi rasti priezasti, kazkoki pozymi kad isvengt tos pacios klaidos, nors net nezinau kur ta klaida buvo
ir dabar kai jauciu kad laiko vis mazeja atrodo negaliu leisti likimui vel toki pikta poksta iskresti...
ilgai bandziau kabinti sau preeklamsija bet niekaip neiseina isskyrus ta baltyma ir sutinima... dabar mano spaudimas buna 100/40 vargu ar jis galejo pakilt ir as nieko nejauciau... dabar paskritai einu pas gydytojus ir man toks abejingumas ir nepasitikejimas ima, ypac kai sako, kad ne viska galima paaiskinti, tai kaip tada gali pasitiketi? ir kam tie tyrimai jei vis vien i juos neatsizvelgiama? nes ir dabar pas mane kraujyje padaugeje leukocitu buna, kaip ir tada bet kadangi nedaug sakpo, kad nesciom normalu, bet kas zino ar tikrai taip yra?
as isvis galvojau pastosiu vel, tai matyt sedesiu ant sofos ir bijosiu, o yra atvirksciai, bijau bet sedet isvis negaliu ir net isvis nesisaugau, ta prasme, kad gyvenu gan aktyviai, negulineju,vitaminu negeriu.. nusivyliau kai angeliukes laukiau, taip ja saugojau ir kokia prasme? mire neaisku del ko, sustojo sirdis...niekaip to nesuvokiu ir kaip man galima sakyt kad dabar lelytes sirdis nesustos tik todel kad antra karta taip nebuna? koks durnas pasakymas, isvis kvailas. O kokia tikimybe kad mamai visa nestuma vos ne ant sofos praleidus, vitaminus geriant, saugantis, vaisius valgant vaikui sirdis sustos?
todel as netikiu niekuo, tik tuom kad as nieko nepakeisiu.. jei jai lemta gyvent ji gyvens, jei ne tai ne... ir as zinau kad nieko negaliu pakeist, tik taip noreciau zinot kad viskas bus gerai arba ne is anksto, kad pasiruosciau... nors gal as ir dabar pasiruosus..
atleiskit uz sapaliones
tiesiog tokia diena, tuscias jausmas apemes.. noreciau valdyt labiau situacija...

ilgai bandziau kabinti sau preeklamsija bet niekaip neiseina isskyrus ta baltyma ir sutinima... dabar mano spaudimas buna 100/40 vargu ar jis galejo pakilt ir as nieko nejauciau... dabar paskritai einu pas gydytojus ir man toks abejingumas ir nepasitikejimas ima, ypac kai sako, kad ne viska galima paaiskinti, tai kaip tada gali pasitiketi? ir kam tie tyrimai jei vis vien i juos neatsizvelgiama? nes ir dabar pas mane kraujyje padaugeje leukocitu buna, kaip ir tada bet kadangi nedaug sakpo, kad nesciom normalu, bet kas zino ar tikrai taip yra?
as isvis galvojau pastosiu vel, tai matyt sedesiu ant sofos ir bijosiu, o yra atvirksciai, bijau bet sedet isvis negaliu ir net isvis nesisaugau, ta prasme, kad gyvenu gan aktyviai, negulineju,vitaminu negeriu.. nusivyliau kai angeliukes laukiau, taip ja saugojau ir kokia prasme? mire neaisku del ko, sustojo sirdis...niekaip to nesuvokiu ir kaip man galima sakyt kad dabar lelytes sirdis nesustos tik todel kad antra karta taip nebuna? koks durnas pasakymas, isvis kvailas. O kokia tikimybe kad mamai visa nestuma vos ne ant sofos praleidus, vitaminus geriant, saugantis, vaisius valgant vaikui sirdis sustos?
todel as netikiu niekuo, tik tuom kad as nieko nepakeisiu.. jei jai lemta gyvent ji gyvens, jei ne tai ne... ir as zinau kad nieko negaliu pakeist, tik taip noreciau zinot kad viskas bus gerai arba ne is anksto, kad pasiruosciau... nors gal as ir dabar pasiruosus..
atleiskit uz sapaliones

Labas ajuka,
as manau, kad tu turi klausyti savo sirdies balso, ka jis tau sako, nes jeigu del kazko nerimauji nenuleisk ranku ir pasikonsultuok su keliais gydytojais, kad paciai butu ramiau, o del leukocitu as manau irgi gali pasiteirauti, kodel taip buna, bet nepasitikek vienu gydytoju, ir daugiau geru emociju, nes tau dabar ju labai reikia



