Mano dukrytė išėjo

#265
QUOTE(teska @ 2008 02 13, 18:19)
"Taigi ilgiausias gyvenimas niekuo nesiskiria nuo trumpiausio, nes dabartis visiems  yra vienoda ir vienoda tai, kas prarandama. Tai, ko netenkame, yra tik akimirka. Juk negalima prarasti to, kas jau praejo, arba to, kas dar bus."
Markas Aurelijus
Guodzia tai, kad bent tenka juos tureti, sunku suvokti ka jaucia mama.Mano mama broliuka prarado pries 30metu, jam buvo tik 2paros, bet skausmas ir tustuma iki siol nera dingusi, tai matyti is asaru akyse kai kalbama apie maziuosius Angelelius.
Man labai gaila tu mamu, kurios niekada net nepajunta savyje uzsimezgusios gyvybes, kurios nepajaucia pacio brangiausio zmogaus pasaulyje buvimo. Turetume vertinti tas akimirkas, kurias praleidome kartu. Juk esam laimingi vien todel, kad nors ir neilgai, bet Jie buvo...

sunku dziauktis to kas jau nekada nebebus, labai skauda kai prisimini, tai ir nelabai dziauktis iseina, aisku grazei parasyta, bet lengva parasit, pasakit, o padarit sunku, tas kuris neisgyveno to skausmo nesupras. ir tikiosiu kad tokiu mamu mazes, o galiausei neliks, ir visos bus laimingos.pasaka.
Atsakyti
#266
QUOTE(zarza @ 2008 02 13, 16:06)
Labai uzjauciu, nes pati patyriau ta pati.....Skaitau ir vel verkiu...
Ir man lygiai taip pat nutiko 2007 gruodi. Visa nestuma jauciausi puikiai, pilna energijos, visi tyrimai idealus, jokiu problemu nebuvo. Kai suejo 32 savaites pradejau nebejausti vaisiaus judesiu. Nuejau pas ginekologe, ji nenoredama manes gasdinti pasake kad silpnai plaka vaisiaus sirdute, todel liepe krautis daiktus ir vaziuoti i ligonine. O ligonineje pasake kad vaikutis jau keles dienas negyvas. Niekaip negalejau patiketi tuo ka isgirdau.... Man skatino gimdyma ir pati pagimdziau dukryte... Iki siol pries akis vaizdas, kaip gyditoja ant ranku laiko mano kudikeli, kurio man neteko palaikyti... Dar ilgai praeidama pro vaikisku prekiu parduotuves apsiverkdavau....
Autopsija neparode nei genetiniu nukrypimu, nei infekcijos, nei placentos defektu.....
Medikai mano kad vaikelis uzduso del virksteles apsisukimo apie savo asi.

angel_sadangel.gif mano istorija identiška tavąjai. 32 savaičių, tik 2006 gruodį.......
laikykis....
Atsakyti
#267
QUOTE(bim @ 2008 02 13, 18:01)
sunku dziauktis to kas jau nekada nebebus, labai skauda kai prisimini, tai ir nelabai dziauktis iseina, aisku grazei parasyta, bet lengva parasit, pasakit, o padarit sunku, tas kuris neisgyveno to skausmo nesupras. ir tikiosiu kad tokiu mamu mazes, o galiausei neliks, ir visos bus laimingos.pasaka.

Taip, kad vaikuciai nemirs niekada nebus. verysad.gif Yra gimimas bus ir mirtis. Nieko pasaulyje nera amzina isskyrus siuos du gimima ir mirti. As nesakau, kad paprasta suprasti ta skausma, jo neisgyvenus, bet patikek suprantama. Gyvenau su zmogum, su motina 23metus, tetis susitaike greiciau, nes kai gimiau jo prislegto nebeteko matyti, o gal tik paslepe geriau, tikrai suprantu, kaip sunku mamai, bet ir suprantu kaip sunku vaikams. Matyt verkiancia, paluzusia, gyvenimu nusivylusia mama,per sventes matyt asaras veide, kad ne visa seima kartu ir bandyt atstoti jos prarasta vaikuti,kurio net neteko matyti, kad jai butu lengviau. Matyt, kaip kencia artimas zmogos ir nesugebet jam niekuo padet taip pat labai skausminga. Nera baisiau prarasti ne tik broli ar sese, bet tuo pat metu ir tevus, nes jie jau toli grazu ne tokie. Todel ir sakau, kad vien del vaiku reikia rasti jegu sypsotis, juoktis, but tokiems kokie buvo iki skausmingo likimo duzio. Mano atvejis kitoks as jau gimiau po brolio mirties, tevai jau buvo siek tiek susigyvene su netektimi.Todel mama su teciu privalo but stiprus, del tu kas jiems liko. verysad.gif
Papildyta:
Todel as Jums ir linkiu stiprybes, rasti savy jegu pakelti savo gyvenimo nasta. Palaikau visa sirdim, ir zinau, kad jokie zodziai nepalengvins kancios. Tikiu, kad rasite savy jegu savo vaikuti prisiminti ne su asaromis, o su ramia, paslepto ilgesio pilna sirdimi.Linkiu, kad Jusu vaikai matytu kuo maziau Jusu sielvarto, asaru. Linkiu, kad i Jusu namus sugristu ramybe, susitaikymas su netektimi, ir gyvenimas, kuris po netekties nebebus toks pats, gristu i kuo artimesnias normaliam vezias.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo teska: 13 vasario 2008 - 17:48
#268
Uzjauciu labai, zarza console.gif sunku ir skaudu kad tiek daug musu toki skausma patyrusiu... noreciau, kad nei vienai daugiau netektu to patirti, bet vel ir vel...

o gyvename ne tik del to kas liko.. man tai nieko neliko, kai jos netekau.. bet gyvas i zeme nesulysi, gedi, verki, ismoksti su tuom gyventi ir gyveni.. atrandi nauja prasme, nauju dalyku, pastoji vel, kaip as... ir tikiesi, tikiesi...

beje mano terminas kovo 9d. si penktadieni dar einu pas savo gydytoja vilniuje, kita savaite tureciau vaziuoti i kauna...
isties dabar labai sunku islaukt tas paskutines savaites.. sunku del to, kad ir pati nestuma sunkiai pakeliu, vis tik praktiskai antri metai nescia.. ir jaudulys nervai ima...
Atsakyti
#269
ajuka, laikikis, viskas bus gerai, turi butgerai. jau greit galesi dziauktis savo leliuku, suposi, milosi savo brangenibe.
Papildyta:
QUOTE(teska @ 2008 02 13, 19:47)
Taip, kad vaikuciai nemirs niekada nebus. verysad.gif  Yra gimimas bus ir mirtis. Nieko pasaulyje nera amzina isskyrus siuos du gimima ir mirti. As nesakau, kad paprasta suprasti ta skausma, jo neisgyvenus, bet patikek suprantama. Gyvenau su zmogum, su motina 23metus, tetis susitaike greiciau, nes kai gimiau jo prislegto nebeteko matyti, o gal tik paslepe geriau, tikrai suprantu, kaip sunku mamai, bet ir suprantu kaip sunku vaikams. Matyt verkiancia, paluzusia, gyvenimu nusivylusia mama,per sventes matyt asaras veide, kad ne visa seima kartu ir  bandyt atstoti jos prarasta vaikuti,kurio net neteko matyti, kad jai butu lengviau. Matyt, kaip kencia artimas zmogos ir nesugebet jam niekuo padet taip pat labai skausminga. Nera baisiau prarasti ne tik broli ar sese, bet tuo pat metu ir tevus, nes jie jau toli grazu ne tokie. Todel ir sakau, kad vien del vaiku reikia rasti jegu sypsotis, juoktis, but tokiems kokie buvo iki skausmingo likimo duzio. Mano atvejis kitoks as jau gimiau po brolio mirties, tevai jau buvo siek tiek susigyvene su netektimi.Todel mama su teciu privalo but stiprus, del tu kas jiems liko.  verysad.gif
Papildyta:
Todel as Jums ir linkiu stiprybes, rasti savy jegu pakelti savo gyvenimo nasta. Palaikau visa sirdim, ir zinau, kad jokie zodziai nepalengvins kancios. Tikiu, kad rasite savy jegu savo vaikuti prisiminti ne su asaromis, o su ramia, paslepto ilgesio pilna sirdimi.Linkiu, kad Jusu vaikai matytu kuo maziau Jusu sielvarto, asaru. Linkiu, kad i Jusu namus sugristu ramybe, susitaikymas su netektimi, ir gyvenimas, kuris po netekties nebebus toks pats, gristu i kuo artimesnias normaliam vezias.

aciu uz palaikima, ir uzjauciu tave. verysad.gif
Atsakyti
#270
Aciu bim.

beje butinai susitikt reikes kai pagimdysiu bigsmile.gif faina, salia gyvenam, mes tai su niekuom nebendraujam is apylinkiu.

pasidariau jautri labai paskutines dienas, kiekviena smulkmena is veziu musa... tikiuos jau greit...
Atsakyti
#271
QUOTE(ajuka @ 2008 02 13, 20:46)
Aciu bim.

beje butinai susitikt reikes kai pagimdysiu  bigsmile.gif faina, salia gyvenam, mes tai su niekuom nebendraujam is apylinkiu.

pasidariau jautri labai paskutines dienas, kiekviena smulkmena is veziu musa... tikiuos jau greit...

jai turesi noro galim susitikt ir iki gymdimo, tu tik sakik, as visada name. mes irgi su neko cia nebendraujam, butu smagu susipazint, tai gal seimom draugausim. drinks_cheers.gif
Atsakyti
#272
QUOTE(zarza @ 2008 02 13, 16:06)
Labai uzjauciu, nes pati patyriau ta pati.....Skaitau ir vel verkiu...
Ir man lygiai taip pat nutiko 2007 gruodi. Visa nestuma jauciausi puikiai, pilna energijos, visi tyrimai idealus, jokiu problemu nebuvo. Kai suejo 32 savaites pradejau nebejausti vaisiaus judesiu. Nuejau pas ginekologe, ji nenoredama manes gasdinti pasake kad silpnai plaka vaisiaus sirdute, todel liepe krautis daiktus ir vaziuoti i ligonine. O ligonineje pasake kad vaikutis jau keles dienas negyvas. Niekaip negalejau patiketi tuo ka isgirdau.... Man skatino gimdyma ir pati pagimdziau dukryte... Iki siol pries akis vaizdas, kaip gyditoja ant ranku laiko mano kudikeli, kurio man neteko palaikyti... Dar ilgai praeidama pro vaikisku prekiu parduotuves apsiverkdavau....
Autopsija neparode nei genetiniu nukrypimu, nei infekcijos, nei placentos defektu.....
Medikai mano kad vaikelis uzduso del virksteles apsisukimo apie savo asi.



Labutis,
didziausia uzuojauta, laikykites ir bukit stipri, rasykite cia mum visom cia lengviau, kai galime issipasakoti, atsiverti. Bet as zinokite netikiu, kad vaikutis galejo nuo virkstes uzdusti, nes mano irgi buvo apsivyniojhes, tai is pradziu sake irgi nuo virkstes, bet po to paaiskejo, kad ne. Jus isivaizduokite kiek vaiku gimsta su apsivyniojusia virkste ir gimsta, o kad mamos pilvelyje, tai tikrai nesamone, netikekite. Tik pasitirkite ir issiaiskinsite, nes be priezasties tokie dalykai nevyksta.
Atsakyti
#273
Deja ivyksta ir be priezasties...
Atsakyti
#274
Mūsų atveju nerado nei infecijų, nei virkštelė bogai buvo..... Tiesiog patekom į tą ypatingai mažą procentą.....
Atsakyti
#275
QUOTE(Laura6 @ 2008 02 13, 19:06)
Labutis,
didziausia uzuojauta, laikykites ir bukit stipri, rasykite cia mum visom cia lengviau, kai galime issipasakoti, atsiverti. Bet as zinokite netikiu, kad vaikutis galejo nuo virkstes uzdusti, nes mano irgi buvo apsivyniojhes, tai is pradziu sake irgi nuo virkstes, bet po to paaiskejo, kad ne. Jus isivaizduokite kiek vaiku gimsta su apsivyniojusia virkste ir gimsta, o kad mamos pilvelyje, tai tikrai nesamone, netikekite. Tik pasitirkite ir issiaiskinsite, nes be priezasties tokie dalykai nevyksta.

Dekoju visoms palaikancioms.
Laura6, kas buvo nutike tavo vaikeliui? Kokius tyrimui darei?
Atsakyti
#276
QUOTE(ajuka @ 2008 02 13, 18:04)
Uzjauciu labai, zarza console.gif sunku ir skaudu kad tiek daug musu toki skausma patyrusiu... noreciau, kad nei vienai daugiau netektu to patirti, bet vel ir vel...

o gyvename ne tik del to kas liko.. man tai nieko neliko, kai jos netekau.. bet gyvas i zeme nesulysi, gedi, verki, ismoksti su tuom gyventi ir gyveni.. atrandi nauja prasme, nauju dalyku, pastoji vel, kaip as... ir tikiesi, tikiesi...

beje mano terminas kovo 9d. si penktadieni dar einu pas savo gydytoja vilniuje, kita savaite tureciau vaziuoti i kauna...
isties dabar labai sunku islaukt tas paskutines savaites.. sunku del to, kad ir pati nestuma sunkiai pakeliu, vis tik praktiskai antri metai nescia.. ir jaudulys nervai ima...

Dekui ajuka uz uzuojauta...
supratau kad vel laukiesi, tau reiktu tik teigiamu emociju, nereiktu skaityti liudnu zinuciu..
nuosirdziausiai linkiu kad viskas butu gerai tau ir kudikeliui smile.gif
Atsakyti