o mes net ne ant pirštų galų, bet ant blakstienų vaikščioti turime
anksčiau miegodavo netgi prie garsios muzikos, bet turėjom tokį laiko tarpelį, kada mažylis labai daug verkė ir be galo sunkiai užmigdavo, todėl, kai pavykdavo jį užmigdyti, darydavom viską, kad jis pamiegotų kuo ilgiau, taip ir pripratinom prie tylos
dabar net menkiausias krenkštelėjimas ar trakštelėjimas ir akytės jau plačiai atmerktos
kadangi vyresnele keliaudavo i darziuka, tai aisku namuose "baliu" nevykdavo, buvau viena, todel maziuke iprato buti tylumose
tai db kai serga dukryte, sedi namuose ne darzelyje, tai tenka buti tyliai...siaip dienos metu jai jau nores miegoti tai ir siek tiek triuksmo jai nebetrukdys, taciau nakties megelis turi but ramus ir visi vaikstome tikrai vos ne ant pirtu galu
as ant "pirstu galu" vaikstau kol uzmiega, o po to uzdarau duris ir darau ar valgyt ar dar ka
As tai vaikstau... oi ir dar kaip vaikstau... nes neduok dieve abu (dvynukai) atsibus nelaiku, o kuo ilgiau miega tuo daugiau galiu ka nors nuveikti. Bet jeigu dar brolis namie, kuris kara megsta zaisti tai buna ne juokai bet per atostogas panasu kad ir mazyliai adaptuojasi prie to. Tik idomu ka jie tada sapnuoja
Kai kankinomes su pilvo diegliukais, veliau dantukais, kai vaikas neramus buvo, miegodavo po 10 min pietu miego, tai nakciai uzmiges vis prabusdavo kas pusvalandi, tada ant blakstienu tipendavome, net virtuveje indu neplaudavau, knygos miegamajame neskaitydavau, nes neduok D verciamu puslapiu snaresys pazadins...
bet jau keletas menesiu, kai mazoji reguliariai eme miegoti po pora-trejetu valandu pietu miegelio dukart dienoje, o uzmigusi nakciai, dazniausiai pabunda tik pries ryta. Todel dabar mazajai miegant gyvename iprasta gyvenima, reikalui esant net dulkiu siurbli galiu isijungti (nors turime tikrai garsiai veikianti) ir mazoji neprabunda
as nesistnegiu tylu kad butu dienos metu, vakare aisku, isjungiu viska ir kai einam miego - tyluma, bet dienos metu maziukas gali miegot ir prie tv ir kai as po namus vaikstau ar kazka darau tai jam visiskai netrukdo...
Nuo pat gimimo stengemes pratint prie garsu,iki siol (mums jau 6 men.) miegam prie garsu,kalbu,dar ir kabarius prasisiurbiu jei reikia. Bet vistiek ateis toks amzius kai reikes tylesnes aplinkos miegeliui,nes augam
Kai vaikas miega gyvenam įprastą gyvenimą
Tik priveriu kambario duris, kad girdėčiau kada atsibus.
nuo pirmu dienu pratinom prie visokiu garsu dabar neturim jokiu bedu nori tai uzmiega prie bet kokio triuksmo o ypac gerai uzmiega kai muzika groja
ant pirstu galu nevaiksciojom ir tikiuosi nereikes to
aisku buvo tokio leiko kai tyliau elgdavomes, bet sunus miega miegamajam, o as dideliam kambary, tai vienas kitam netrukdom
as gyvenu mamytes gyvenima kol jis ramiai miega
aisku buvo sunkiu dienu su dantukais, tai tuo laiku tyliau elgdavomes jo miego metu
aisku buvo sunkiu dienu su dantukais, tai tuo laiku tyliau elgdavomes jo miego metu
Mes irgi ant pirstu galu nevaikstom, net suo buna suloja ir nieko, bet siaip stengiames prisilaikyti tylos
Ramiai vaikstome, aisku triuksmo nekeliame, bet nesiribojam visiska tyla. Tvarkausi namie, ziuriu televizoriu.














