Na ką -- turim 23 savaičių stažą... +3 kg, o su judesiukais tai man taip sakoma (dar pasikalbu dažnokai su kiek "vyresne" nėštuke, kuriai jau 30 sav.): pilvinukas juk irgi mažasis žmogiukas... Kaip mums kartais būna tinginio dienos, taip ir mūsų pilvukų gyventojams... Būna dienų, kai labai aiškiai jaučiu tam tikrais dienos momentais (ypač kai pavalgau ir ramiai prigulu...), kaip pilvinukas pradeda kuistis, muistytis, žaisti futbolą, boksą ar dar ten kažką
. O įdomiausia būna, kai tarkime, pabundu naktį dėl kokių nors priežasčių -- buvo naktų, kai miegojau Panevėžyje pas mamą -- tai ir perkūnija naktį prižadino, ir vieną naktį pusvalandį įkyriai cypė miesto civilinės saugos sirena... Tai kol trukdė miegot stichijos, tai suprantama, kad nesimiegojo. O kai jau nurimo, jau bandau migdytis,-- kur Tau... Lialiukas sumąsto mamą pakalbinti -- maždaug nėr čia ko miegot -- man dėmesio stinga
.
Smagu, kai tas pilvuko gyventojas reiškiasi... Kartais šiek tiek nusigąstu, jei jis aprimsta... bet juk tai žmogiukas
Leiskim ir jam patingėt
Beje, ne į temą: teko matyt, ko gero, gal tik daugiausiai mėnesiuko amžiaus žmogiuką, kurį laikė viena mamytė.... Oj, kaip gera pasidarė... Toks špokiukas didelėm mėlynom akim spokso, tyrinėja pasaulį... Oj, kaip laukiu savo mažuliuko
kaip vaikiukai pilvelyje gyvena 
mano vaikiukas tai spurda vis dazniau ir dazniau 
labai laukiu kada jis pasirodys ir labai noriu, kad vyras pamatytu ta maza vaikiuka mano pilvelyje, bet tai niekaip neiseina pamatyti mums jo kartu, na tikiuosi kita karta jam pavyks is darbo iseiti ir jis ji pamatys 
Jau gal nuo kokios 19-20 sav tai tikrai pamaciau, kai vos vos pakyla - gal kokia koja paspiria 
Bet buvo sunku nutaikyti momenta, nes gan retai judedavo ir atrodydavo, kad kaip tycia, jei ziuri, tai nekruta 
tikriausia jam nepatinka 
