Planuojam įsivaikinti

ir nesakyk kad esi iš kito miesto subalamūtisi ten jas ir gali nieko nepešti nes per telefoną sunku bus viską paaiškinti
Papildyta:
Tu buvai kūdikių namuose ar VTAT , nes aš supratau kad buvai kūdikių namuose ten be siuntimo tau niekas nieko nerodys o siuntimą gausi tik VTAT taigi pirma VTAT jie tau papsakos ir jei kas duos siuntimą.

Man tiesiog pasidarė įdomu, kiek porų planuoja įvaikinti Klaipėdoj, todėl ir klausiau, kiek su Jumis, ZAIKA2, lankė? Jei nesunku, parašyk

buvau kūdikių namuose, bet buvau pokalbiui, tokiam neoficialiam, tikrai tiesą sakė, nėr ir retai būna pas mus. O VTAT-e beveik kasdien būnu, neturi jie ką pasakot, sakė, imkit vyresnį, tada laisvai.

dvi poros turėjo jau vaiką dvi nori rimtai viena nežinau ar turės laiko vaikui jei neturėjo laiko kursams. Bet jie jei nori imti vaiką su rizika laikinai globai tai čia eilėė eina kitaip nes kol įvyks teismas praeis 6 mėnesiai .

Sveikute Vasarvide, nu mes ir laukiam vaikučio, taip pat norėtume mažiuko ir net iš Klaipėdos apskrities esam, tad kaip ir konkurentai Dabar laukiam įvaikinimo kursų Klaipėdoje, nežinom dar tiksliai kada jie prasidės, bet mano rajono VTAT sakė, kad buvo suformuota pilna 12 šeimų grupė ir dar mus kažkaip įprašė į tą grupę, tad esam 13 , kažin čia gerai ar ne???? Mano VTAT apie kursus tiksliai dar nieko nežino, net patys klaipiediečiai dar nežino, bet kažkur rugpjūtį-rugsėjį turėtų prasidėti, tai ar nebūsit ir jūs tuose kursuose???? Nes tik nuo liepos jie gauna finansavimą tiem kursam, nes yra rašomi projektai ir t.t., o laukti vaikučio aš nusiteikusi tai kokius metus tikrai, jei per juos nesulauksiu tada gal ir pradėsiu nerimauti, tai va, reikia apsišarvuoti kantrybe

Na isties jau tikrai nera tokia kritine padetis su mazais kudikiais Lietuvoje. Tik matyt valdininkai neskuba. Ziuri biologiniu teveliu. O kol popieriukai nesutvarkyti nelabai kas nori imti globoti. O jeigu nutarei isivaikinti, tai nevertetu imti globos.

Mes laukėm du metus... Tai buvo prieš 11,5 metų.

Julem, norėčiau tau stiprybės ir kantrybės palinkėti. Žinau, ką reiškia dirbti mokykloje ir išeiti staiga per mokslo metus. Tačiau vis tik dėl vienokių ar kitokių priežasčių taip nutinka ir mokykla dėl to nesugriūna.

Visoms labai norėčiau palinkėti sėkmės ir kantrybės.
Vis dėl to, kiek bendrauju su įvaikinusiais žmonėmis, labai dažnai patys žmonės deda papildomas pastangas. Įvairių situacijų būna. Tai yra gyvenimas. Aš rugpjūčio pradžioje dalyvausiu įvaikinimo stovykloje, tada susitiksiu su žmonėmis, išmanančiais dabartinę situaciją. galėčiau pasiklausinėti. Po to galėsiu parašyti.

Aš pati visada pagalvoju ar galėčiau sau padėti. "Belsk ir bus atidaryta". Visada stengiuosi belsti gražiai ir dar niekada man nebuvo atsakyta. Paprastai jei galiu kuo nors padėti pati sau - tai ir padedu, jei ne - nusiraminu ir priimu gyvenimą tokį, koks jis yra. Nu, nenugriausi kalnų, bet gali pabandyti už jų rasti užuovėją
Žinau, kad žmonės ir į kūdikių namus patys važiuoja.

Mes apskritai visiškai nežinojom nuo ko pradėti, nes tada labai miglotai vykdavo įvaikinimas. Pirmiausia į gimdymo namus važiavom, spaudoje perskaitę, kad ten yra mažylis... Į mus pažiūrėjo kaip į ufonautus , po to į kūdikių namus važiavom... nors niekuo jie mums nepadėjo, bet vis tiek tai buvo žingsniai. Labai greitai visai ne pagal savo gyvenamąją vietą suradom VTAT (jos tada tik kūrėsi), kurioje dirbo nuostabūs žmonės. Užsirašėme į eilę ir laukėme...

Greito rezultato aš nesitikėčiau. Kam nervintis? Geriau pagalvoti ką galima padaryti. Ir kiek įmanoma išsiaiškinti ar jūsiškė tarnyba iš tiesų nemiega tingėdama dirbti... Mums parašydavo arba paskambindavo kai būdavo vaikelių sąrašai. Vienai mergytei jau ir daiktelius supirkome... Važiavome parsivežti... O globos namų direktorė pasakė: "na, žinokit, jos dokumentai nėra tvarkoj!!! Kodėl ji buvo įtraukta į sąrašus - nežinau... Jūs galite vežtis, bet jei atsilieps motina - gali tekti grąžinti..." Mes nesivežėm. Buvo per sunku tada pasielgti kitaip. O kas keisčiausia - taip ir nutiko. Beveik metus nesirodžiusi motina grįžo iš užsienio ir pasiėmė mergaitę...

Ir mes suradom sūnų... pasimiršo tie laukimo metai. Man jie nebuvo sunkūs. Ramiai laukėm ir sulaukėm.

Sveikute. Ne, tu ne taip supratai. Mes ne iš Klaipėdos (jau nebe). Mane tik taip sudomino statistika, kiek žmonių apskritai domisi, planuoja. Ir tiek. O konkurentai negalim būti, greičiau kolegos, bendraminčiai, bendratiksliai ( ).
Su jumis kursuose, deja, nebūsim, bet mes šiuo metu juos lankom. Mūsų yra 9 šeimų grupė (bent dabar). Nežinau, ar nuo žmonių kiekio labai priklauso kokybė. Manau, kad nieko tokio. Vis tiek vyksta ir susitikimai namuose, jei ko norėsit paklausti, galėsit ir individualiai.
Tai sėkmės laukime

Aš iš viso ir šiandien nesuprantu to laukimo prasmės, esmės ir visko kartu. Kam naudingas tas laukimas, ką jis duoda, ką jis parodo, ką jis pasako? Jau taip įprasta, kad tapo norma tas laukimas. Tipo tai normalu. Bet kodėl normalu?Vaikų namų dar nei vienų neuždarė dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus, todėl darau išvadą kad vaikų yra, tik jų dokumentai nesutvarkyti. Ko laukia visi, kodėl netvarkomi vaikų dokumentai. Kažkas prasilenkia su logika. Visur sakoma, kad vaikui-kūdikiui jau keli mėn. vaikų namuose duoda didelių sutrikimų , bet kažkodėl neskubama jų iš ten kuo greičiau paimti. Atsiranda šeima, praeina viską, na tai verskitės ponios valdininkės per galvą, ieškokit vaiko, skambinkit į visos Lietuvos vaikų namus.
Aš irgi perėjau per tą norminį laukimą, kol supratau,kad jis norma tapo dėl darbuotojų aplaidumo, man sako, vis laiko neturim, ir taip daug kartų, kai užsukdavau, tada klausiu, tai kiek yra tų globėjų dabar, sako, na tai jūs viena. Viena, bet ir aš jiems nerūpėjau, koks požiūris, toks ir rezultatas, tik reikia pasidžiaugti, kad ne visi taip dirba, sutikau nuostabių žmonių. Aš ir dabar laukime, juokingame, nežinau kam naudingame, kad ne naudingas vaikui tai aišku. Savo vaiką suradau PATI, dėka gerų žmonių, bet kai mano VTAT pasako, na va matot kaip ir jums reikėjo išlaukt,sakėm laukit, tai sprogstu pasiutimu, juk jei ne aš pati dar ir dabar būčiau tikriausiai laukusi, juk ne jie man jį surado.

Ar nematai, kad dėl tos konkurencijos juokauju? Juk puikiai viską suprantam, kad kiekvienam savo O Klaipėdos apskrityje šiuo metu tikrai su mažiukas tuščia, bet juk nebūtinai vaikelis turi pakliūti pas mus iš aplinkui, dėl manęs, kad ir iš kito pasaulio krašto, kad tik greičiau

Ar is Kambodzos sutiktum vaika isivaikinti? Ar is kokios Afrikos? (gal ir ne visai pasaulio krastas...)

O kodėlgi ne??? Tik, aišku, čia visiškai nerealu, nebent labai jau tikslingaio to siekčiau, bet gavusi tokį pasiūlymą iš VTAT, pagalvočiau... Šiaip netgi visiškai norėčiau, kad mano įsivaikinamo vaikelio nors vienas iš tėvų būtų koks nors "egzotiškas" Nu čia nusispangau, bet tikrai, bet kokį variantą apsvarstyčiau, nė prieš nieką nei aš nei mano vyras nesam nusistatę kategoriškai...