QUOTE(pievutė @ 2008 10 12, 19:34)
Zinokit is tikruju tai taip. Vyro berniukas dabar jau didelis vyras(vedes jau)

, bet ji auginau nuo 8 metu. Tada atrode, labai padykes, islepes,daug kas erzindavo, stebedavausi kaip taip galima, dabar net sypsena kelia tie prisiminimai. Siuo metu auginam bendra atzalele tai tris kart labiau pasiutes ir islepes, bet viskas atrodo normalu, juk jis vaikas . Tada man taip neatrode.
Na nezinau, kiek vyro vaika galiu pavadinti vaiku (jis paauglys). Kalba apie tusus su draugais, panas ir alkoholio vartojima, o nuo stalo giretines y lekste nesugeba ysideti... Tete ydek man gritetines (o kai ydeda tai dar apsaukia kad ne ten ir ne taip ydejo)... tikiu kad ilgainiui viskas gali kitaip atrodyti, bet patikek ta minute maziau nervu nekainuoja toks mastymas... na dabar tikrai nenoriu spjaudyti y vandeny, kol kas viskas gerai... ar bent ju geriau negu buvo o tai jau kaip bebutu gerai, nes pokyciai y gera o ne y bloga...
Papildyta:
QUOTE(laureta @ 2008 10 12, 17:06)
ar isties yra taip blogai kaip rasai? ar neapykanta didesne uz sveika prota.
QUOTE(sena pažįstama @ 2008 10 12, 17:48)
Ateis laikas, tapsit mama ir pamatysit, jog SAVIEMS VAIKAMS leisit kur kas daugiau
tikiu kad buna tokiu variantu kai pamote stengiasi visaip apkartinti gyvenima, bet patikekit, buna ir taip kad is kailio neriasi kad tik ytiktu ir vistiek viskas negerai... po kurio laiko lieki tiesiog apatiskas nes nieko daugiau nelieka - arba skirtis arba tapti apatisku... manau kad cia vienas is tu variantu... po visko ka pati isgyvenau tikrai suprantu kaip zmogus jauciasi tokiose situacijose....