Podukros ir posūniai

O mes si savaitgali buvom visi su MB vaikais isvyke. Pries tai nuteikinejau save, kad viskas bus gerai, graziai draugausim ir pramogausim. Bet gavosi taip, kad MB visa savaitgali vaiku norus ir nenorus tenkino, o as viena budavau: tai reikia ausyte isvalyti, tai desrele pasildyti, pasildo - jie rekia, kad nevalgys, reikia praustis - o jie aiskina kad tikrai nesipraus. Geriausiai buvo kai vienas is vaiku paskambino mamai ir pasiskunde, kad tevas kabinejasi, praustis liepia, kad jam cia labai negera ir labai jau jis nori namo. O paskutinis taskas buvo kai vyresnelis mane "debile" isvadino, nes buvo paprasytas lipti is masinos. Zodziu, galiu pasakyti tik tiek, kad manyje kazkas nutruko, kazkas pasibaige... jauciu negalesiu taip gyventi. Dabar namie tyla, nesikalbam, as nekalbu nes man skaudu, o jis - nes supranta kad is siu santykiu jau nieko nebus. Tikrai bandziau tuos vaikus priimti, bet jie patys atstumia savo elgesiu. Liudna

Linetablue, skaudu klausytis. ir dar skaudziau, kad vyrai nesupranta savo zmonu, nors atrodo turetu buti dekingi, kad jos sitaip stengiasi, lipdo seima, priima tuos vaikucius, taikstosi su ju uzgaidom. tokie vyrai turetu savo zmonas ant ranku nesioti, bet gaunasi viskas atvirksciai.
nors issiskyrimas gali iseiti irgi tik i gera, jei niekas ten nesiklijuoja. kam turi buti du zmones nelaimingi, jei isskyrus taptu 4 zmones laimingi. sunku, skaudu, bet kartais tai neisvengiama ir veliau iseina tik i gera. nepatarineju skirtis ar dar ka nors, bet jei prieita riba ir zmogus nebenori murdytis duobej, belieka keltis ir kopti aukstyn...

tikrai liūdna. iš vienos pusės, savo vaikui, kai tam reikėtų ausytę išvalyt, ar jis ožiuotųsi, tai ne pyktum ant jo už sugadintas pramogas, bet užsiimtum su juo, ramintum, aiškintum. kita vertus, savam vaikui nereikia nuolat įrodinėt, kad nesi jam priešas.

tikra tiesa, cia jau lyg kokia su vejo malunais. o cia reikia kovoti su vaikais ir irodineti savo padeti, bei reikalauti pagarbos, kuri turi buti savaime suprantamas dalykas is vyro ir jo vaiku puses. uzburta ratas. o laukti kol jie suaugs ir iseis i pasauli, per didele auka

As papasakosiu savo patirti su vyro vaikais. Gal kam pades . Visu pirma nesistengiu jiems primesti savo tvarkos. Musu namuose jie lygiai tiek pat seimininkai kiek ir as ir kol konkreciai kuriam nors asmeniui pavojus gyvybei negresia tol as nesikisu, paziuriu pro pirstus. Na nepasiklojo ryte lovos, na ir tegul, MB neapsikentes subara, tada jau mikliai bega tvarkytis , neissivale pries miega dantu, na ir koks mano reikalas?? prie pietu stalo pareiskia, kad vienam tas, kitam tas neskanu, na tai tegul MB ir suka galva kuo cia juos pamaitinti , (dazniausiai uztenka tevo grieztesnio zvilgsnio ir viskas patampa labai skanu ). Visko pas mus buna, ir labai gerai ir katastrofiskai blogai, bet kad ir kas benutiktu visas pastabas sakau ne tiesiogiai vaikams, o prasau kad MB pasikalbetu su jais apie tai. Taip isvengiu "pamotes raganos" ivaizdzio, lieku geriausia zaidimu drauge o ir kai tevas duoda pastabas del vienu ar kitu dalyku tai ne taip skaudziai skamba. Pasak lietuviu liaudies patarles "Tevo ar motinos ranka lengva kaip plunksna"

Aciu uz patarimus mergaites

pas mus ne taip lengva, nes jie net zaisti nenori su manim, jei pastabas sakau MB, tai irgi bloga lieku. O baisiausia, kai jie taip pradeda elgtis, tai as jiems jau rimtai pati neapykanta pradedu jausti uzbustas ratas, bijau ju viesnages pas mus
Papildyta:



Tigris, is kur tokia kantrybe?

Aš gal būsiu nepopuliari, bet pasakysiu štai ką....
Kad nieko naujo tie vaikai nedaro... Vaikai, kaip vaikai... Su savo charakteriu, savo ožiais ir t.t. Dar ne tokių dalykų būna. O tave erzina tas, kad tai ne tavo vaikai Būtų tavo, pati lygiai taip pat aplink juos šokinėtum ir nematytum jokių problemų. Dar problema tame, kad pati vaikų neturi turbūt... Todėl vien tas vaikų zyzimas aplink, visas dėmesys skiriamas tik jiems, amžinas priešgyniavimas tave jau ima erzint...
Rimkdamasi vyrą, žinojai, kad jis turi vaikų... Taip kad teks arba kentėt ir su tuo susitaikyt, nes pakeist kažką nelabai išeis Kol vaikai nesuaugs, tol visad tu jiems būsi "priešė" Arba ieškot vyro be vaikų
Papildyta:


Tai kad tu pati, gal net nenori to pripažint, bet matosi, kad nelabai nori jo vaikų... Tai kodėl jie turi norėt būt su tavim, tavęs klausyt ir t.t.?
Gal kažkas ir pasikeis, kai turėsi savo vaikų.... Bet iki tol vargu...

nu nesakykit kartais savas vaikas taip žiauriai užsiožiuoja, tai irgi nežinai kur dėtis iš pasiutimo. o čia dar svetimas, kuris šalia visa ko, laiko tave įsibrovėle, priešu, nelaime ir kt. Neturinčiam vaikų žmogui, kuris nežino ką su tais vaikais daryt ir kaip prie jų prieit, tai tikrai nemenkas striokas.


pasikeisti tai pasikeis, bet kažin ar į gerąją pusę. gali atsirast dar didesnis pavydas, dar didesnis priešiškumas. dėl to autorei nepatarčiau planuoti vaikų su konkrečiu vyru

merginos perskaiciau jusu mintis:
sena niekse - as sutinku kad reikia tevo ir sunaus lasvalaikio, pokalbiu vyrisku ir visa kita bet tai ir turetu uzimti tiek kiek uzima lasvalaikis, o ne apskritai visa laika, kai MB ne darbe sedi...
LinetaBlue - kaip nuostabiai tave suprantu.... is savo patirties zinau, kad ir kaip stengsiesi bus tas pats s... pas mane padetis ta pati taigi gal net neverta stengtis... as tai bandziau daryti ne viena diena o 3 metus - deja nei gramo naudos sian nejauciu....
Tigriui noreciau pasakyti - pavydziu tau kad tavo vyras turi pikta zvilgsny ir nora drausminti - jei as saviskiui pasakau pastaba susijusia su jo vaikais as zertva kuri ju nekencia arba cia ne mano vaikai ir as nesuprasiu arba is vis as tik kabinetis moku.... beto pikto zvilgsnio jis neturi ir ju nedrausmina apskritai praktiskai niekada, net jei ant galvos man su kerzais stovetu butu norma....
Kazkam kas sake kad savus vaikus pakestum, o kad svetimas tai ir nepakenti - savam vaikui uz tokius issipisinejimus uzvaziuotum siknon karta ar du ir pasiustum y kambary nusiraminti, o kad cia ne tavo vaikas tai neduok dieve suduosi, subarsi ar kazkas tokio... teisme kogero is karto sedeciau vaiko teisiu deka...
Kai teki tai zinai uz ko teki - kad vyras turi vaiku, bet kai teki tai negalvoji kad teki uz tu vaiku o ne uz vyro o pagal vadovavima seimoje gaunasi kad galva seimos tampa vaikas tada vyras ir tu lieki kaip cia pasakius tarnaites vietoj.... o juk tekejai uz vyro....
Labai lengva dalinti patarimus, taciau mielai pasikviesciau y svecius bet kuria pora kartu per savaite arba jei norit kasdien... galetumet pacios savo akim viska pamatyti ir yvertinti.... gal tada suprastumet kad kartais ta pamote daro viska kas tik ymanoma, taciau niekas nepadeda....

Šitas berniukas jau pakankamai didelis, kad suprastų savo veiksmų daromą žalą. Taip, gali būti, kad tam tikrose situacijose jis pasielgia impulsyviai, t.y. dar nėra tiek subrendęs, kad galėtų savo emocijas ir jų išraiškas visada sukontroliuoti. Tačiau tikrai yra pajėgus po to suprasti, kad pasielgė netinkamai. Lbiausiai jį patį žaloja ne meilės trūkumas, o auklėjimo trūkumas. Negaudamas teisingo įvertinimo ir bausmės už savo elgesį, jis taip ir neišmoks tinkamai valdyti savo emocijų ir jų išreikšti tinkama forma. O kai su palinkiniais elgiesi netinkamai, nieko keisto, kad ir jų reakcija būna priešiška.



Aš nesu jūs. Tačiau aš už savo šeimą kovočiau. Aš neleisčiau, kad mano namuose tvarką nustatinėtų ir nuolatinę įtampą keltų vaikas. Juk yra ir kitas vaikas (kuris beja irgi viską mato ir dėl namuose tvyrančios įtampos kenčia), kuris su jumis jau praleido 3 metus ir prie jūsų prisirišo, yra jūsų laukiamas kūdikis, kuris jau dabar dėl jūsų nervų yra žalojamas. Jie irgi jūsų vyro vakai, jis už juos atsakingas. Argi jie nenusipelno jūsų vyro dėmesio ir meilės. Jeigu jau nenutraukėte santykių kol nebuvo bendro kūdikio, tai dabar reikia atsižvelgti ir į jo poreikius. Šioje situacijoje aš ieškočiau būdų, kaip vyresnį berniuką kuriam laikui apgyvendinti kitur. Kaip suprantu, jis turi ne tik tėvą, bet ir motiną. Yra ir kiti giminės. Ir jam pačiam į gerą būtų tam tikras "išsimušimas" iš tėvo atmušinėtojo nuo pamotės vaidmens.

menka esu patarėja šiuo klausimu, bet viena tokia mintis kylo. neseniai perskaičiau knygą Dž. Grey'aus "vaikai kylę iš dangaus" (jei kur pamatysi - perskaityk, visai neblogų minčių yra), tai va ten buvo dėl santykių su paaugliais toks patarimas (kurio matau dar nesi išbandžius, todėl ir rašau ). Kai jau visai nekaip neina susikalbėti, reikia susikurti tokią situaciją, kur vaikas būtų ilgą laiką priklausomas nuo suaugusio (pvz. nueiti į žygį savaitei į kokį mišką, kur nėr civilizacjos ir jis nežinotų kaip elgtis, arba nuvažiuoti į kokią Afrikos šalį. aišku visa tai netavo padėty dabar, bet gal galima sugalvoti ką nors panašaus ). Nerašei, o gal aš praleidau, kiek tavo mažiui dabar laiko? gal pvz. nuvažiuotumet kartu į užmestį ir "sugestų" mašina, ir reiktų varyti namo pesčiom/autobusu? arba nueitumet į mišką ir "pasiklystumet"? Na jis turi pajausti kad jus šiuo metu tik dviese šiame pasaulyje, tu juo rupiniesi, ir be tavęs jam yra negerai. Tada atsirastų pagarba, o iš jos jau, duokdie, draugystė.

gal ir beprotiškas mano patarimas. bet kokiu atveju, sekmės tau ir ramybės. linkiu kad viskas susitvarkytų

aciu uz patarima, tokio dalyko dar tikrai nebandziau... manau kai bus galimybe reikes pabandyti... zinoma jei dar is vis jos sulauksiu....