QUOTE(anyte @ 2005 06 07, 10:05)
O pas mane iš viso kuo toliau tuo blogiau,su mama jau nebežinau kaip kalbėti,jau beveik ir nesikalbame.Viskas dėl to ,kad noriu kviesti tėtį į vestuves.Šį savaitgalį kategoriškai pareiškė,kad vestuvėse nebus,jei bus tėtis.Ir verkiau ir šaukiau,niekas nepadeda.O dar šį savitgalį tėvelį ištiko insultas,ačiū dievui pagalba buvo laiku suteikta,po truputį atsigauna.Supratau,kad jį labai myliu ir papraščiausiai negaliu jo nekviesti.
Pradedu galvoti,kad tų vestuvių man iš viso nereikia,jei negaliu būti su man brangiais žmonėmis.
Anyte, pas mane panasi situacija. Ir mane tiesiog nervina, kai kiekvienas galvoja tik apie savo subine. Nors viena karta gyvenime galetu nustumti savo principus i sali. Kiekvienas daro savaip, o sunkiausia tai mums. Ir nors persiplesk.
Mes planuojam pirma diena svesti su vienais sveciais, o kita vaziuoti pas tete (bus atskiras baliukas), tik va niekaip mamai neprisiruosiu pasakyti. Kiekviena karta kai bandau, tarytum koks akmuo gerkleje uzspaudzia.
Bet mes privalom laikytis. Stipribes tau