QUOTE(DziugoMama @ 2009 11 08, 17:53)
Labai gerai pamenu nutikima, kuris ivyko, kai man buvo gal kokie 3-4 metukai. Kaip siandien prisimenu, nors jau praejo virs 20 metu. Gili naktis, miegu lovytej(tokioj vaikiskoj su mediniais pagaliukais), staiga kazkodel pabundu ir matau pries save kazkoki ale zmoguti maza, bet galva kaip peledos, dideles akys, ausys dideles, aisku iskart i asaras, tevai salia miegojo, mama greit pasieme is lovytes pagulde salia saves i lova o as paziurejus i ta vieta, kur stovejo tas zmogeliukas matau ji vistiek ir kas idomiausia sonu t.y. lygiai tap pat ziuri i mano lovyte. Brrr, kaip baisuuu nznau neisivaizduoju ka tai reiskia ir kodel as ji maciau. Juk tais laikais nei per tv nerodydavo jokiu pabaisu ir siaip nieks nebuvo isgazdines..
Kai perskaičiau, net šiurpas nukratė

Lygiai tą patį pati mačiau , vaikas budamas. Bet įdomiausia, kad viską prisimenu, kai man buvo net kokie 1 metai. Žodžiu, dar nemokėjau vaikščioti, o sedėjau irgi lovytėjė toj medinėj

Ir viską taip aiškiai prisimenu, pro grotas tiek visko matėsi, o aš bejegė sėdžiu ir žiūriu
Dar toks vienas įstrigęs dalykas, man kokie 5 (

) mėnesiai, mane mama neša kažkur suvystytą, o aš rėkiu, siaubingai rėkiu

bet kaip dabar matau save visą, toj situacijoj, ir netgi mamos veidą atsimenu, ji labai kažkur skubėjo
Ir dar daug visko atsimenu iš kūdikystės, kartais pačiai nesitiki

Netgi pamenu savo kambario sienų apmušalus, nors kai kalbėjau su mama, man buvo pora mėnesių tada, ir iš vis atmintim nesiskundžiu