Bet kaip idomu, kad tiek zmoniu mato, prisimena ta pati, reiskia viskas vyksta is tikruju.
Kazkas pasakojo, jog labai ryskiai prisimena kudikystes vaizdus. Ta prisimenu ir as, dar net nevaiksciojau, o tik ropojau. Prisimenu, kad bijojau tamsaus kampo uz spintos, vis atrode kad is ten kazkas ziuri, nors jokiu zaliu zmogeliuku nepamenu.
Stai sudomino dar pasakojimas apie zmogu apsiriedusi ilgu juodu plosciumi ir su skrybele, po kurio apsilankymo nelaimes seima istiko. Kazka labai panasaus kazkada mate mano tevas su broliu ir senele, tik pro langa. Aukstas vyras ilgu paltu ir galvos apdangalu lyg plauke pro sali, dienos metu, nors buvo sniego iki keliu, bet nesimate jokiu pedu. Taciau jis atsisukes tik paziurejo, nusisuko ir nuplauke toliau...
O dar kadaise pussesere, dar maza budama zaide po tokiu dengtu priestatu su lelemis ir staiga atbego, klausia - saukei? Sakau ne, o ji man aiskina kad girdejo, kaip ja vardu sauke. Po to didelis griausmas, atbegusios pamatem jog igriuvo priestato stogelis, butent toj vietoj, kur ji ka tik zaide...gerai kad is griuvesiu teko tik leles traukti...
Ir kaip cia skeptiku isliksi...