Oi, kaip verkiau pamenu kai išgirdau, kad dukrai įtariama mononukleozė... 4 metukų ji tada buvo, maniau numirs kaip ištino gerklė, limfmazgiai, gerklė visa balta. Išrašė gydytoja antibiotikų pamenu, po pačios pirmos dozės vaikui tie pūliai gerklėj kaip rožė skleistis mano akyse pradėjo, dar blogiau pasidarė. Temperatūra apie 40, nekrenta, vaikas kvėpuoti negali, sedėjau prie vaiko ir tik meldžiaus, kad neuždūstų, net pasidėjusi buvau peiliuką su tušinuku šalia, kad jei kas, pjausiu gerklę, kišiu tą tušinuką, kad kvėpuotų

Tada susišvietė man kaip ta "rožė' sužydėjo ir nebedaviau antibiotikų išrašytų. Nusipirkom dar pamenu Kalergolio (ar kaip jie rašosi, tie raudoni vaistai į nosį), tai žinokit, visus pūlius iš gerklės per nosį vien to kalergolio pagalba ir ištraukėm, kitą dieną dukra jautės jau geriau, o po dar dienos jau net nesimatė kad sirgo

Gaila tik buvo vaiko kai reikėjo kas savaitę vaikščioti badyti pirštus, tirti kraują, ar nebėr tų sukelėjų, ir gan nemažą laiko tarpą taip vaikščiojom, vėliau jau kas mėnesį, bet imuninė sistema jau buvo silpnoka po to persirgimo, labai pradėjom sirgti angina. Nes juk mononukleozė sugriauna imuninę sistemą, po jos apie 6 mėn patariama nelankyti darželio, vengti susibūrimų visokių, nes elementari sloga gali į plaučių uždegimą pavirsti, o nesitaisant kraujui ir blogiau būti
Tiesa - pirmus metus po šios ligos negalima vaiko vežti prie jūros.
Ir labai protingai kažkas parašė, kad ši liga praeina savaime, jos gydyti antibiotikais nereikia, nėr net jai tinkamų vaistų.