Kada metas skirtis?

Jei vyras sukruta tik tada kai pamato kad gali prarasti savo "nuosavybę", tada jis dės visas pastangas kad ji taptu neįdomi "konkurentams"
Jei vyras visada išlieka vyru, tai nepakeis niekas

kartu esame 6 metus. nezinau, kas nutiko. turbut nesusikalbejimas.nenoriu kaltinti tik jo, bet kad jis tiesiog nustojo det pastangas i santykius. dirba ir uzdirba, rupinasi namais, buitimi, i sona nevaiksto, su draugais netrasioja, bet gyvenimas kartu tapo panasus i kambarioku. lyt.santykiai buna...2-4kartai per men. apie juos nekalbesiu, tam reiktu kitos temos turbut. visa draugyste bandziau siek tiek issireikalaut, issiprasyt bent siokios tokios romantikos, pakvietimo i kavine dviese, i kina, ar pasivaiksciojimo...pradzioje draugystes pavykdavo, dabar jau pora metu beveik nieko neveikiam kartu, o jei ir veikiam kazka, daznai tai gaunasi panasu i dvieju draugu susibegima. kalbet turim apie ka, bendraujam nemazai, bet ne apie mus, ne apie santykius. kalbos neduoda vaisiu, jokiu. atrodo zmogus uzmigo ant lauru ir pamirso, kad salia jo yra moteris. kaip ji papurtyt ar parodyt jam tai, nezinau. jis abejingas, bet kritinem akimirkom sako, kad myli ir nori but kartu. kartoja kad jam viskas gerai ir ji viskas tenkina. bet jeigu manes netenkina, tai mano bedos, pati turiu kazka daryt. atrodo, kad viena kurciau santykius. anksciau tikedavau, kad viskas gerai, galvodavau, kad kazko pati per daug noriu, bet dabar pati matau, kad nera viskas gerai. as nelaiminga, jis taip pat. ryzausi karta, antra skirtis...verke, maldavo, prisiekinejo, kaip myli, kaip nori but kartu. savaitei pasitaise. pats skirtis niekad nera siule ir nesuprantu kodel, nemanau, kad jam viskas gerai ir jis laimingas. o noreciau, kad pasiryzty, butu ir man lengviau. nes tikrai nebezinau, ka padaryt, kad santykiai pageretu. nenoriu laikytis uz rankuciu, roziu kas diena, prabangiu vakarieniu ar dovanu. noriu demesio. demesio kaip moteriai is vyro. o ne demesio kaip draugei. draugu rate, buna ir prisilietimu ir buciniu...bet jie labiau tik kitiem parodyt..zinoma nesamoningai...bet bunant dviese nieko nelieka....noriu ir pati vel paziuret i ji kaip i vyra, bet jau tiek kartu stengiausi viena....o kur jo pastangos? issiliejau....

Pasakykit man, ar tatai brandaus žmogaus požiūris? Šuo ant šieno ir tiek.

Standartinis klausimas: kur žiūrėjot pradžioj? Jeigu jau draugystės pradžia nekokia buvo, kam su tokiu vyru susidėjot? Manėt, kad pakeisit. Nifiga nepavyko.
Kitas dalykas. Norit dėmesio. Pasakėt, kad norit? Kokio norit? Kada norit? Pati parodėt? Ar buvo tik priekaištai "tu manęs nemyyyyli, tu man dėėėėmesio neskiri"?

Nieko nesupratau, nei apie "nuosavybę", nei apie "išlikimą vyru". Ir kaip čia padaryti moterį nebeįdomią konkurentams? Įstatyti fingalą, ar nupenėti taip, kad jai įsedus į mašiną, nuleistų padangą?

Man čia tokie egzistencialistiniai klausimai kyla, nes matau kas dedasi aplinkui, plius savos patirties daugiau nei pakankamai. Kaip čia yra, kad kai vyrai suvokia,kad niekur nedingsi, atsipalaiduoja visiškai?

O aš nesuprantu, ko čia nesuprast. Kol žmogus bijo, kad pabėgsi, tol stengiasi būti kuo geresnis, kad išlaikytų kitą šalia. O kai pamato, kad "mylės visokį", tai kam tos papildomos bereikalingos pastangos? Tas pats ir su princų ieškančiom moteriškom: "jei jau mylės, tai mylės ir tokią". Tokią - reiškia, riebaluotais plaukais, nudrengtu chalatu namie besišlaistančią, amžinai paniurusią ir vis dar norinčią, kad princas ją nešiotų ant rankų, nors jau seniai nebepakelia.

Perskaiciau jusu posta ir kazkaip pasirode labai pazistama.
Esu pati per tai praejus, ir reikejo laiko, kad ateitu suvokimas, kad noras pakeisti kita zmogu pagal savo isivaizdavima nieko gero neduos, nes pakeisti neimanoma, zmogus gali pasikeisti tik pats.
Ir keistai skamba santykiuose visokie reikalavimai, galbut jusu vyro tokia natura, kad jam sunku rodyti iniaciatyva, viesai jausmus ir emocijas. Ir ko tiksliai jus is jo norite? Ir kaip jus isivaizduojate tuos santykius? Ir jeigu jums norisi tos knygines romantikos, susikurkite ja pati, o ne reikalaukite is vyro.
Man atrodo, kad jus tiesiog skrajojate padebesiais, romantiniu knygu ar filmu itaka labai jauciasi.
O aistra baigiasi, drugeliai isskrenda, bet jausmai lieka, tik jie kitokie, geroki brandesni.
o patarimas jums butu - turite pati nuspresti, ko norite, nes panasu, kad nezinote.
Atsakymus sayje sunkiausia rasti, lengviau bandyti pakeisti kita zmogu

Na mylimuke atsakė dalinai į jūsų klausimus
Jei nėščia tai kokia porą metų bus ramus, o jei dar keli vaikai, tai kur ta "višta" dings. Netikit ??? Apsižvalgykit Aš kai pasižiūriu su kokiais kai kurios moterys gyvena, ir dar vaikus gimdo. Nesuprantu, ar joms svarbu bele koks, ar kad galėtu verkšlenti už kokio Erodo ištekėjo


Papildyta:

Čia ne požiūris, čia kai kurių žmonių gyvenimas. Ne mano.

taip ir maniau, kad busiu "apkaltinta" muiliaskiu skaitymu ir ziurjimu. bet to nera. labai sunku zodziais viska perteikti, nupasakoti. zmogaus pakeisti nenoriu, bet tikejausi, kad santykiuose jis bent siek tiek ziures ir mans, ne tik saves. gybendama su juo jauciuosi lyg gyvenciau su geru draugu i kartais rodosi, kad jis tycia taip elgiasi. sekso jau nebuvo menesi....ne tik sekso, bet nei prisilietimo, nei bucinio, nei apkabinimo. ir netikiu, kad jam tai patinka ir priimtina. bet kazkodel nesiruosia nieko keisti. anksciau pati stengiausi, vilioja, kuriau romantiskas akimirkas, rodziau demesi ir viskas buvo veltui.prisiekineja meile, bet nesidomi manimi kaip moterimi.
supantu, kad santykiuose po isimylejomo, ateina kita pakopa....buitis, pastovumas ir pan, bet nesitikejau, kad viskas bus sitaip..nuobodziai. turejusi esu santykiu su kitais ir ne su vienu nebuvo viskas sitaip beviltiska. nesitikiu, kad zmogus pasikeis, bet ad ims bent kiek stengtis del musu santykiu, del manes, tikrai noejau. jis matyt nemato reikalo.
tiesiog pavargau kasdiena nenoret grizt namo, istisus menesius miegot vienoj lovoj su zmogum su kuriuo nera jokio artumo....matyt tai tiesiog ne mano zmogus, nes nmanau, kad tai tik mano uzgaidos ir meiles kaip pasakoje troskimas....per ilgai jau tai tesiasi...matyt reikia ryztis kazka keist...

Kiekvienas zmogus rupinasi tik savimi, ir cia yra didelis mitas manyti, kad kitas privalo rupintis jumis..
Vyro ir moters santykiai praeina daug etapu, romantika yra pradinis etapas, isimylejimo stadijoje, tiesiog santykiai veliau igauna kitoki pobudi.. Labai svarbu, kad 2 zmones turetu bendru interesu, pomegiu, nes kitaip jau butu sudetinga kurti tolimesnius santykius.
Gali buti, kad jusu vyras atitolo nuo jusu todel, kad jus pastoviai priekaistaujate jam, tokiu atveju vyrai is viso liaujasi kazko dare del moters, nes bijo, kad vis tiek neitiks.
Ir dar lietuviai vyrai nera tokie emocianalus kaip kokie italai, jie daznai nemoka reiksti savo jausmu, bet mus moteris myli, rupinasi, kaip moka geriausiai.
Nes jums spresti, kaip elgtis sioje situacijoje, jusu vyras nepasikeis, keistis reikia jums, arba priimti ji toki, koks yra, arba ......... cia jau jums spresti.
Man asmeniskai santykiuose svarbu pasitikejimas, pagarba, vienas kito supratimas, galejimas pasikliauti viens kitu. Jeigu du zmones sieja tik seksas, dazniausiai aisrai praejus nieko ir nebelieka kas ristu..

Na,idomu butu isgirsti Jusu nuomone po kokiu poros metu,jei turetumete ta supratima,pasikliovima it.t,o vat seksiuko kaip ir ne.Garantuoju-pagarba kazkaip pradetu merdeti...