Prisidedu ir as prie santykiu krizes temos. Kaip ir daugelis esu kryzkeleje, nezinau kaip butu teisingiau elgtis... Skirtis ar dar bandyti kenteti ir tiketis, kad visa tai viena diena baigsis ir ateis grazus periodas.
Esam kartu 6 metus, beveik 3 metus susituoke, turim dukryte. 5 metus musu santykiai buvo idealus, bent taip atrode. Nesipykom, nes vienas prie kito taikemes, mylejom vienas kita. Zodziu turejau tokia seima apie kokia visada svajojau. Bet aisku viskas pasikeite kai vaikutis gime. Sunkus laikas kaip ir visom seimom, nes tai atima labai daug jegu. jei is pradziu reikia pasirupinti tik savim ir vienas kitu, tai atsiradus treciam zmogiukui tenka ta demesi paskirstyti. Vyras pradejo daugiau dirbti, abipusiu sutarimu, kad pakentesim, nes norejo man masina nupirkti. Ir kentejom, aisku nuovargis dare savo, bet kazkaip graziai kapstemes i prieki. Jis vis dirbo, o as vis laukdavau kada gi grys is darbo, kada bus nors viena iseigine kad pabutumem kartu ir viena savaite ispuole tokia, kad jis turejo tris iseigines ir per visas tris isvaziavo su tais paciais bendradarbiais linksmintis (as nieko tame blogo nematyciau, jei man su sveikata viskas butu buve gerai ir nebutu prisikaupe begales darbu kuriuos man vienai sunku buvo suspet pasidrayti). Nieko nesakiau ir del paskutinio jo isvaziavimo, nos jau viduj kunkuliavo. Turejo gryzti kita diena iki pietu, bet iki to laiko net nepaskambino, paksui nekele ragelio ir perskambino vakarop.... o tada as jau pratrukau, susakiau daug as jam kas buvo prisikaupe ir drebtelejau, kad darau isvada kad jam seima nerupi, jei jis visada dirba o per laisva diena renkas ne mus o tuos pacius bendradarbius. Gryzo jis is tos keliones ir uztilo, nuo tos dienos baiges musu santykiai. Pradzioj buvo sokas, bandziau aiskintis, bet jis nesileido i kalbas, paskui as irgi tylejau, paskui buvau gera zmona... zodziu isbandziau mano manymu viska (atsiprasiau, buvo kantri, nelindau i akis, bandziau elgtis taip kaip jis su manim), bet niekas nepadejo. Ir va sekmingai 8 menesius mes praktiskai nebendraujam... Jis pasake, kad as su savo tais zodziais, kad jam seima nerupi, nupjoviau jam kazka viduj ir jis nebezino ka jaucia. Ar gali vienas sakinys sugriauti seima? Man tuo tiketi nesinori... Jis nori viska palikti taip kaip yra, bet as tokioj agonijoj gyvent negaliu. Jei pradedu sakyt, kad jei taip blogai tai skirkimes, nes nenoriu as nei saves nei taves kankint, tada jis pareiskia, kad cia jau tavo sprendimas bus. Nu zodziu prisiskaiciau protingu straipsniu, kad cia krize, kad trunka apie metus, tai dabar laukiu tu metu, gal istikruju reikia pragyvent ta sunku laika ir vel atsiras noras but kartu, gal dar susilipdysim. O is kitos puses saves negerbiu gyvendama su vyru kuris visais budais rodo, kad jam manes nereikia, kad manes nemyli... Atrodo issidraskyti lengviausias kelias, noris geriau sutvarkyti viska, bet kaip jei jis neprisileidzia prie save. Suprantu, kad vienas lauke ne karys, kad reikia gerbti save ir neleisti, kad vyras rodytu tokia nemeile, bet suprantu ir ta kad seima yra vertybe, kad ne veltui prisiekem kad busim kartu kai gerai ir kai blogai. Abejones drasko ir nezinau ka daryti...
QUOTE(launer @ 2013 04 22, 13:25)
Jis pasake, kad as su savo tais zodziais, kad jam seima nerupi, nupjoviau jam kazka viduj ir jis nebezino ka jaucia.
Pamanyk vienas sakinys nupjovė kažką. O kiek vyrai ko nupjauna? Net nenupjauna, o nuolat su pasimėgavimu pjaustinėja. Manipuliatorius, ir tiek. Juk labai patogu permesti kaltę kitam. Aišku, 8 mėn. nebendravimo daugoka... Man regis, šioje situacijoje vienintelis vaistas Jums gyventi savo gyvenimą. Kiek įmanoma savo malonumui, nekreipiant dėmesio. Vyras turėtų bent jau šiek tiek sunerimti, kad viskas ne pagal jo scenarijų.
QUOTE(launer @ 2013 04 22, 13:25)
Prisidedu ir as prie santykiu krizes temos. Kaip ir daugelis esu kryzkeleje, nezinau kaip butu teisingiau elgtis... Skirtis ar dar bandyti kenteti ir tiketis, kad visa tai viena diena baigsis ir ateis grazus periodas.
Esam kartu 6 metus, beveik 3 metus susituoke, turim dukryte. 5 metus musu santykiai buvo idealus, bent taip atrode. Nesipykom, nes vienas prie kito taikemes, mylejom vienas kita. Zodziu turejau tokia seima apie kokia visada svajojau. Bet aisku viskas pasikeite kai vaikutis gime. Sunkus laikas kaip ir visom seimom, nes tai atima labai daug jegu. jei is pradziu reikia pasirupinti tik savim ir vienas kitu, tai atsiradus treciam zmogiukui tenka ta demesi paskirstyti. Vyras pradejo daugiau dirbti, abipusiu sutarimu, kad pakentesim, nes norejo man masina nupirkti. Ir kentejom, aisku nuovargis dare savo, bet kazkaip graziai kapstemes i prieki. Jis vis dirbo, o as vis laukdavau kada gi grys is darbo, kada bus nors viena iseigine kad pabutumem kartu ir viena savaite ispuole tokia, kad jis turejo tris iseigines ir per visas tris isvaziavo su tais paciais bendradarbiais linksmintis (as nieko tame blogo nematyciau, jei man su sveikata viskas butu buve gerai ir nebutu prisikaupe begales darbu kuriuos man vienai sunku buvo suspet pasidrayti). Nieko nesakiau ir del paskutinio jo isvaziavimo, nos jau viduj kunkuliavo. Turejo gryzti kita diena iki pietu, bet iki to laiko net nepaskambino, paksui nekele ragelio ir perskambino vakarop.... o tada as jau pratrukau, susakiau daug as jam kas buvo prisikaupe ir drebtelejau, kad darau isvada kad jam seima nerupi, jei jis visada dirba o per laisva diena renkas ne mus o tuos pacius bendradarbius. Gryzo jis is tos keliones ir uztilo, nuo tos dienos baiges musu santykiai. Pradzioj buvo sokas, bandziau aiskintis, bet jis nesileido i kalbas, paskui as irgi tylejau, paskui buvau gera zmona... zodziu isbandziau mano manymu viska (atsiprasiau, buvo kantri, nelindau i akis, bandziau elgtis taip kaip jis su manim), bet niekas nepadejo. Ir va sekmingai 8 menesius mes praktiskai nebendraujam... Jis pasake, kad as su savo tais zodziais, kad jam seima nerupi, nupjoviau jam kazka viduj ir jis nebezino ka jaucia. Ar gali vienas sakinys sugriauti seima? Man tuo tiketi nesinori... Jis nori viska palikti taip kaip yra, bet as tokioj agonijoj gyvent negaliu. Jei pradedu sakyt, kad jei taip blogai tai skirkimes, nes nenoriu as nei saves nei taves kankint, tada jis pareiskia, kad cia jau tavo sprendimas bus. Nu zodziu prisiskaiciau protingu straipsniu, kad cia krize, kad trunka apie metus, tai dabar laukiu tu metu, gal istikruju reikia pragyvent ta sunku laika ir vel atsiras noras but kartu, gal dar susilipdysim. O is kitos puses saves negerbiu gyvendama su vyru kuris visais budais rodo, kad jam manes nereikia, kad manes nemyli... Atrodo issidraskyti lengviausias kelias, noris geriau sutvarkyti viska, bet kaip jei jis neprisileidzia prie save. Suprantu, kad vienas lauke ne karys, kad reikia gerbti save ir neleisti, kad vyras rodytu tokia nemeile, bet suprantu ir ta kad seima yra vertybe, kad ne veltui prisiekem kad busim kartu kai gerai ir kai blogai. Abejones drasko ir nezinau ka daryti...
Esam kartu 6 metus, beveik 3 metus susituoke, turim dukryte. 5 metus musu santykiai buvo idealus, bent taip atrode. Nesipykom, nes vienas prie kito taikemes, mylejom vienas kita. Zodziu turejau tokia seima apie kokia visada svajojau. Bet aisku viskas pasikeite kai vaikutis gime. Sunkus laikas kaip ir visom seimom, nes tai atima labai daug jegu. jei is pradziu reikia pasirupinti tik savim ir vienas kitu, tai atsiradus treciam zmogiukui tenka ta demesi paskirstyti. Vyras pradejo daugiau dirbti, abipusiu sutarimu, kad pakentesim, nes norejo man masina nupirkti. Ir kentejom, aisku nuovargis dare savo, bet kazkaip graziai kapstemes i prieki. Jis vis dirbo, o as vis laukdavau kada gi grys is darbo, kada bus nors viena iseigine kad pabutumem kartu ir viena savaite ispuole tokia, kad jis turejo tris iseigines ir per visas tris isvaziavo su tais paciais bendradarbiais linksmintis (as nieko tame blogo nematyciau, jei man su sveikata viskas butu buve gerai ir nebutu prisikaupe begales darbu kuriuos man vienai sunku buvo suspet pasidrayti). Nieko nesakiau ir del paskutinio jo isvaziavimo, nos jau viduj kunkuliavo. Turejo gryzti kita diena iki pietu, bet iki to laiko net nepaskambino, paksui nekele ragelio ir perskambino vakarop.... o tada as jau pratrukau, susakiau daug as jam kas buvo prisikaupe ir drebtelejau, kad darau isvada kad jam seima nerupi, jei jis visada dirba o per laisva diena renkas ne mus o tuos pacius bendradarbius. Gryzo jis is tos keliones ir uztilo, nuo tos dienos baiges musu santykiai. Pradzioj buvo sokas, bandziau aiskintis, bet jis nesileido i kalbas, paskui as irgi tylejau, paskui buvau gera zmona... zodziu isbandziau mano manymu viska (atsiprasiau, buvo kantri, nelindau i akis, bandziau elgtis taip kaip jis su manim), bet niekas nepadejo. Ir va sekmingai 8 menesius mes praktiskai nebendraujam... Jis pasake, kad as su savo tais zodziais, kad jam seima nerupi, nupjoviau jam kazka viduj ir jis nebezino ka jaucia. Ar gali vienas sakinys sugriauti seima? Man tuo tiketi nesinori... Jis nori viska palikti taip kaip yra, bet as tokioj agonijoj gyvent negaliu. Jei pradedu sakyt, kad jei taip blogai tai skirkimes, nes nenoriu as nei saves nei taves kankint, tada jis pareiskia, kad cia jau tavo sprendimas bus. Nu zodziu prisiskaiciau protingu straipsniu, kad cia krize, kad trunka apie metus, tai dabar laukiu tu metu, gal istikruju reikia pragyvent ta sunku laika ir vel atsiras noras but kartu, gal dar susilipdysim. O is kitos puses saves negerbiu gyvendama su vyru kuris visais budais rodo, kad jam manes nereikia, kad manes nemyli... Atrodo issidraskyti lengviausias kelias, noris geriau sutvarkyti viska, bet kaip jei jis neprisileidzia prie save. Suprantu, kad vienas lauke ne karys, kad reikia gerbti save ir neleisti, kad vyras rodytu tokia nemeile, bet suprantu ir ta kad seima yra vertybe, kad ne veltui prisiekem kad busim kartu kai gerai ir kai blogai. Abejones drasko ir nezinau ka daryti...
As is savo patirties galiu pasakyti, kad gimus vaikui -viskas pasikeicia. Vieni tevai gretai prisitaiko prie pokyciu, kiti leciau, o tretiems - norisi pabegti kuo toliau.
As pati esu ne karta kaltinus vyra, kad jis sioks, anoks ir t.t.. Kaip dabar pagalvoju, tiesiog as pati pernelyg isijauciau i mamos vaidmeni, as manau, kad "vaidinau auka", norejau kad vyras man paklustu, zodziu santykiai buvo labai itempti. As jau labai norejau skirtis, nemaniau, kad kartu dar galesim gyventi. As dziaugiuosi, kad mano vyras istvere mano pogimdymines nuotaikas, ir neieskojo nieko salia seimos. Visgi jam buvo sunku gyventi salia nepatekintos moters
Po to as pati pradejau save analizuoti, ir visgi atradau, kad viskas priklauso tik nuo save mylejimo, jeigu mes pamirstama save myleti, prasideda problemos, konfliktai, kaltinimai....
O jusu atveju - nenoriu buti pranasu, bet gal kartais darbe vyras gauna tai, ko jam truksta namuose, nes pastovus kaltinimai labai vargina, norisi nuo ju begti kuo toliau, nes vienas kartas negalejo taip itakoti santykius, matyt tai buvo paskutinis lasas.
launer, cia grynas psichologinis smurtas toks vyro elgesys, sitoks ignoravimas. davarys tave iki depresijos tokia itampa namie.
nieko tu jam vienu sakiniu nenutraukei. seimoj kalbetis reikia jei kas negerai, o jis taip nemano, akivaizdu. siaip ziauru, uzjauciu tave labai. as panasioj itampoj ir viltyje, kad gal kazkaip viskas issispres irgi gyvenau pora metu, ir nebuvo jokios prasmes is tikro kankintis. nes jei sprest nori tik 1, o kitas nesikalba, tai nieko ir nebus
nieko tu jam vienu sakiniu nenutraukei. seimoj kalbetis reikia jei kas negerai, o jis taip nemano, akivaizdu. siaip ziauru, uzjauciu tave labai. as panasioj itampoj ir viltyje, kad gal kazkaip viskas issispres irgi gyvenau pora metu, ir nebuvo jokios prasmes is tikro kankintis. nes jei sprest nori tik 1, o kitas nesikalba, tai nieko ir nebus
launer jei jau viska isbandei,vienintelis dalykas atsitraukt nuo vyro ir gyvent savo malonumams,pamilk save,surask uzsiemimu,palik jam kartais dukryte pasaugot, o tu islek su draugem kur nors, i sporto kluba ar dar kur.parodyk jam jog zydi ir be jo,nevenk kitu vaikinu demesio,paflirtuok,tavo vyras tikrai pastebes skirtuma ir susimastys ar nori prarast toki nuostabu turta 
parodyk jam jei jis nori tokiu santykiu lai turi,bet tu nesedesi prie langelio ir nerymosi laukdama jo griztant namo
parodyk jam jei jis nori tokiu santykiu lai turi,bet tu nesedesi prie langelio ir nerymosi laukdama jo griztant namo
panayk. kaip jam patogu...nupjove kazka viduj. oi, nekenciu tokiu vargseliu-monstru, manipuliatoriu. o tai ir 8men jam nei sekso nereikia? ar mylites nebyliai? vienzo, tikras savanaudis, narcisas, nesubrendelis. kaip lengva, kaip lengva, VISA KALTE EILINI SYKI suversti zmonai..... tu irgi isvaziuok, pasistengt jam rageli tik po 3 d pakelti. aisku, tai zaidaimai tik. paklausyk ka sako merginos. gyvenk sau, jei tai imanoma. jei ir toliau nepades, ramiai skirkis. negaleciau gyventi su tokiu nebendryla, ne siandien, tai rytoj apkaltins tave bet kuo. vis kuo. o jis? jis juk - vargsiukas. NEKALTAS. EILINI SYKI.
Tiesa pasakius, rasydama tikejausi ivairiausiu neigiamu komentaru i savo puse. O dabar skaitau ir dziaugiuosi, kad randu palaikyma. Aciu jums
Ne veltui sako kuo maziau kreipi demesio, tuo labiau paskui tave begioja. Matyt visi tie patarimai, kad gyvent del saves, but graziai, linksmai, mylet save ne veltui... paskutiniu metu panasiai ir yra, jauciu, kad jo veide kartais pasimato nerimo kibirkstele, kad kaip jinai tokia linksma, neapsiverkus ir dar issipusto pries iseinant is namu. Neramu vyryciui matyt
manau, kad vyras turi jausti baime prarast moteri... kai jie pradeda galvoti, kad ir ka bedarytu ji vistiek bus salia, tada prasideda cirkai. O kai jaucia, kad jei perzensgsiu riba, tai uz duru laukia daug norinciu, tada jau prasideda kitoks elgesys Nera paprasta islaikyti sveikus santykius, bet reikia labai stengtis...
o del to, kad vaikutis pakeicia seimoj daug ka, tai 100 proc. tiesa ir ne visiem iseina taip greit persioriantuoti i kita gyvenimo etapa.
Kantrybes, stiprybes ir isminties mum visom
Ne veltui sako kuo maziau kreipi demesio, tuo labiau paskui tave begioja. Matyt visi tie patarimai, kad gyvent del saves, but graziai, linksmai, mylet save ne veltui... paskutiniu metu panasiai ir yra, jauciu, kad jo veide kartais pasimato nerimo kibirkstele, kad kaip jinai tokia linksma, neapsiverkus ir dar issipusto pries iseinant is namu. Neramu vyryciui matyt
manau, kad vyras turi jausti baime prarast moteri... kai jie pradeda galvoti, kad ir ka bedarytu ji vistiek bus salia, tada prasideda cirkai. O kai jaucia, kad jei perzensgsiu riba, tai uz duru laukia daug norinciu, tada jau prasideda kitoks elgesys
Nera paprasta islaikyti sveikus santykius, bet reikia labai stengtis...o del to, kad vaikutis pakeicia seimoj daug ka, tai 100 proc. tiesa ir ne visiem iseina taip greit persioriantuoti i kita gyvenimo etapa.
Kantrybes, stiprybes ir isminties mum visom
QUOTE(launer @ 2013 04 23, 07:49)
Tiesa pasakius, rasydama tikejausi ivairiausiu neigiamu komentaru i savo puse. O dabar skaitau ir dziaugiuosi, kad randu palaikyma. Aciu jums
Ne veltui sako kuo maziau kreipi demesio, tuo labiau paskui tave begioja. Matyt visi tie patarimai, kad gyvent del saves, but graziai, linksmai, mylet save ne veltui... paskutiniu metu panasiai ir yra, jauciu, kad jo veide kartais pasimato nerimo kibirkstele, kad kaip jinai tokia linksma, neapsiverkus ir dar issipusto pries iseinant is namu. Neramu vyryciui matyt
Ne veltui sako kuo maziau kreipi demesio, tuo labiau paskui tave begioja. Matyt visi tie patarimai, kad gyvent del saves, but graziai, linksmai, mylet save ne veltui... paskutiniu metu panasiai ir yra, jauciu, kad jo veide kartais pasimato nerimo kibirkstele, kad kaip jinai tokia linksma, neapsiverkus ir dar issipusto pries iseinant is namu. Neramu vyryciui matyt
Sveikinu su permainomis jusu sirdyje. Juk tik nuo musu priklauso, kiek ilgai verksime, liudesime ir busime priklausomos nuo kito nuotaiku ar sprendimo. Tegul jis sedi savo kiaute ir toliau, puiku, kad randate stiprybes ir noro islaikyt vidini dziaugsma.
O KAIP SU seksu? ar jie prakALBA KAI JO NORI? ar mylites tylomis? tas pats kaip maisa ant galvos ir 
QUOTE(launer @ 2013 04 23, 06:49)
Tiesa pasakius, rasydama tikejausi ivairiausiu neigiamu komentaru i savo puse. O dabar skaitau ir dziaugiuosi, kad randu palaikyma. Aciu jums
Ne veltui sako kuo maziau kreipi demesio, tuo labiau paskui tave begioja. Matyt visi tie patarimai, kad gyvent del saves, but graziai, linksmai, mylet save ne veltui... paskutiniu metu panasiai ir yra, jauciu, kad jo veide kartais pasimato nerimo kibirkstele, kad kaip jinai tokia linksma, neapsiverkus ir dar issipusto pries iseinant is namu. Neramu vyryciui matyt
manau, kad vyras turi jausti baime prarast moteri... kai jie pradeda galvoti, kad ir ka bedarytu ji vistiek bus salia, tada prasideda cirkai. O kai jaucia, kad jei perzensgsiu riba, tai uz duru laukia daug norinciu, tada jau prasideda kitoks elgesys Nera paprasta islaikyti sveikus santykius, bet reikia labai stengtis...
o del to, kad vaikutis pakeicia seimoj daug ka, tai 100 proc. tiesa ir ne visiem iseina taip greit persioriantuoti i kita gyvenimo etapa.
Kantrybes, stiprybes ir isminties mum visom
Ne veltui sako kuo maziau kreipi demesio, tuo labiau paskui tave begioja. Matyt visi tie patarimai, kad gyvent del saves, but graziai, linksmai, mylet save ne veltui... paskutiniu metu panasiai ir yra, jauciu, kad jo veide kartais pasimato nerimo kibirkstele, kad kaip jinai tokia linksma, neapsiverkus ir dar issipusto pries iseinant is namu. Neramu vyryciui matyt
manau, kad vyras turi jausti baime prarast moteri... kai jie pradeda galvoti, kad ir ka bedarytu ji vistiek bus salia, tada prasideda cirkai. O kai jaucia, kad jei perzensgsiu riba, tai uz duru laukia daug norinciu, tada jau prasideda kitoks elgesys
Nera paprasta islaikyti sveikus santykius, bet reikia labai stengtis...o del to, kad vaikutis pakeicia seimoj daug ka, tai 100 proc. tiesa ir ne visiem iseina taip greit persioriantuoti i kita gyvenimo etapa.
Kantrybes, stiprybes ir isminties mum visom
na mano asmenine nuomone jūs klystate.
1.Vyras neturi bijoti, jis turi GERBTI moterį (bet kurią, o juo labiau jo vaikų motiną).
2.Viso pagerėjimo rezultatas greičiausiai bus antras vaikas ir už durų nebeliks nieko
tada vėl viskas iš pradžių.
Vat man įdomu, ar čia visi vyrai taip mąsto, kad jei jau yra vaikai, tai galima namuose į viską kojas valytis, vis tiek kur ta perekšlė su vaikais dings? Kur ji eis? Jei taip, tai žiauruma....
QUOTE(Sahrazad @ 2013 04 25, 14:45)
Vat man įdomu, ar čia visi vyrai taip mąsto, kad jei jau yra vaikai, tai galima namuose į viską kojas valytis, vis tiek kur ta perekšlė su vaikais dings? Kur ji eis? Jei taip, tai žiauruma....
Keistas klausimas - aišku, kad ne visi. Bet gi žiūrėti reikia. Ypač į santykius vyro ( arba moters ) šeimoje, tarp tėvų. Juk didžioji dalis įpročių atsinešama iš šeimos. Ir į save, be abejo, pasižiūrėti nekenktų.
