QUOTE(coliuke115 @ 2007 07 06, 11:07)
As visuomet galvojau, kad santuoka tai toks dalykas, kad viena karta ir visiems laikams. bet ar gi tai, kad nera gera su tuo zmogum nera priezastis. Ar butina nekesti kito, kad priimti tam tikrus sprendimus. As esu ant ribos ir nezinau ka toliau daryti... 

gal tiesiog krize? vieniems po 7 metu, bet +/- koks trejetas metu. manau, jei abejoji, ar skirtis, tad ir neverta. jei vyras toks geras, tada turetumete ramiai, pabreziu, ramiai ir konstruktyviai pakalbeti. bet jei tave erzina tos "smulkmenos", kurios priklauso vyro budui, tad... arba taikykis su tuo iki gyvos galvos arba skirtkis. kadaise ishgirdau tokia minti, kad priesh vedybas reikia gerai pamastyti, ar galesi kenteti sutuoktinio keistenybes, pvz, dainojima dushe, visa likusi gyvenima. jei gali, tekek, jei ne - neverta. nes labai naivu yra tiketis, kad galesi peraukleti zmogu, tik sugadinsi santykius. as taip pat uzh santuoka iki gyvos galvos, tad, labai neskubu, nors man ir 29. labai labai nenoriu skirtis, o kad to ishvengti, reikia labai pasirinkti zmogu. o jei pas jus siaip problemos, tai vakar perskaiciau tokia fraze "jei turi problema, jos spresti nereikia. ja reikia NAIKINTI".. as uzh santuoka ir kantrybe.
Papildyta:
QUOTE(coliuke115 @ 2007 07 12, 12:44)
Mes snekames.... Issiaiskinam ir vel is naujo
Septynis metus as taikiausi. O dabar mes pykstames del tu paciu dalyku kiekviena diena. Ir kartais atrodo, kad protingiau issiskirti dabar, kol dar nera taip, kad vienas kito nekenciam, kol galim bendrauti kaip civilizuoti zmones. Galu gale esam jauni ir galim pradeti viska is naujo. Arba tiesiog ramiai gyventi savo gyvenimus. Be nereikalingo streso sau ir vaikams

jei negali pakeisti situacijos - pakeisk savo poziuri i ja. juk viskas OK, nesierzink be reikalo. ar galetum koki pvz pateikti, kad ir menkiausia, kas tave ziauriai erzina siose santykiuose? kazkaip, es cia labai abstrakchiai, siek tiek konkretumo nepamaisys. gal tu pati kur nors kokia klaidele iveli...