gimdymas klinikose

#85
QUOTE(liudnute @ 2007 09 17, 17:53)
bandau grizt i normalu gyvenimo ritma, bandau jau ieskot darbo, bet isgirstu neigiama atsakyma... visada paklausia kodel isejau is ankstesnio darbo, atsakau kad turejau augint dukryte(su asarom akyse)
nezinau... jau pradeda est depresija... ir bliaut vel pradedu kekviena diena, ir vel nieko nesinori...........


liūdnute 4u.gif
laikykis, tu turi būti stipri

ir aš pakeičiau darbus...
tik beveik niekam naujuose darbuose nepasakojau kas man atsitiko, o jei paklausia kas nors ko nors, tai taip tiesiai ir pasakau, kad palaidojau savo sūnų....... verysad.gif
tada daugiau klausimų protingi žmonės nebeužduoda.....
ir dar, pasistenk galvoti gražiai apie nėštumą ir viską, kas susiję su mažyle tik gerai,
kiek meilės ir laimės patyrei ir tu, mama, ir tavo dukrytė.........
negraužk savęs klausimais į kuriuos atsakymų nėra, deja.......
stiprybės tau
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo akedite: 17 rugsėjo 2007 - 21:41
#86
QUOTE(akedite @ 2007 09 17, 22:39)
liūdnute 4u.gif
laikykis, tu turi būti stipri
ir dar, pasistenk galvoti gražiai apie nėštumą ir viską, kas susiję su mažyle tik gerai,
kiek meilės ir laimės patyrei ir tu, mama, ir tavo dukrytė.........
negraužk savęs klausimais į kuriuos atsakymų nėra, deja.......
stiprybės tau

kai laukiausi ir suzinojau kad gims dukryte(didziausia svajone kuria saugojau sirdyje jau 15metu) 2men buvau pati laimingiausia, skraidziau... bet netikejau kad bus gerai, kekviena kart gyd klausdavau ar tikrai dukra, ar viskas gerai... buciau turejus viska, absoliuciai viska ko troskau is gyvenimo: namus turim,vyras geras, santykiai seimoj geri, materialiai gerai stovim, sunus saunuolis.... bet dukryte kuri buvo kaip svajone-tevelio kopija paliko mus... nezinau bet ji buvo tikrai laukiamiausias kudikis visam rajone ,gal net Lietuvoj... turim 7bernaicius karalaicius giminej, but buvus musu Snieguole
taip sudinai jauciuosi , atrodo kad negaliu prabust is kosmaro... vras daug labiau mane vertina nei as pati save... jauciuos tokia niekam tikus , niekam nereikalinga, atrodo nebutu manes tai nieks ir nepasigestu
Atsakyti
#87
QUOTE(liudnute @ 2007 09 18, 12:29)
kai laukiausi ir suzinojau kad gims dukryte(didziausia svajone kuria saugojau sirdyje jau 15metu) 2men buvau pati laimingiausia, skraidziau... bet netikejau kad bus gerai, kekviena kart gyd klausdavau ar tikrai dukra, ar viskas gerai... buciau turejus viska, absoliuciai viska ko troskau is gyvenimo: namus turim,vyras geras, santykiai seimoj geri, materialiai gerai stovim, sunus saunuolis.... bet dukryte kuri buvo kaip svajone-tevelio kopija paliko mus... nezinau bet ji buvo tikrai laukiamiausias kudikis visam rajone ,gal net Lietuvoj... turim 7bernaicius karalaicius giminej, but buvus musu Snieguole
taip sudinai jauciuosi , atrodo kad negaliu prabust is kosmaro... vras daug labiau mane vertina nei as pati save... jauciuos tokia niekam tikus , niekam nereikalinga, atrodo nebutu manes tai nieks ir nepasigestu


mums taip pat buvo verysad.gif vyro gimineje vien berniukai, tai kai suzinojom, kad laukiu mergytes niekaip negalejom patiket, visi taip dziauges... svente visai giminei buvo. pagaliau mergaite bus... ir as beveik iki gimdymo negalejau patiket kad mergyte...
as net galvoju daznai kad gal viskas taip buvo, nes mergaite.juk kiek seimu yra kur tik vienos lyties vaikai yra, gal tiesiog negali buti mergaiciu pas vyra...juk dar daug ko mokslas neistyres...
kosmaras nepreis manau niekada liudnute, tiesog ismoksi su juo gyvent... ir jis taps nebe kosmaru, o realybe, tavo gyvenimo dalimi, be kurio nebutum tokia, kokia esi...kai pagalvoju dabar, geriau, as turiu savo angeleli, prisiminimus apie ja, nei jei jos nebuciau turejus. as dekinga savo dukrai, ji daug ka padejo man suprasti.
Atsakyti
#88
QUOTE(liudnute @ 2007 09 18, 12:29)
taip sudinai jauciuosi , atrodo kad negaliu prabust is kosmaro... vras daug labiau mane vertina nei as pati save... jauciuos tokia niekam tikus , niekam nereikalinga, atrodo nebutu manes tai nieks ir nepasigestu


Ir ką gi tu čia dabar blink.gif Na, negalima taip stipriai graužtis. Juk turi vaikelį, kuriam tu labai reikalinga. Turbūt pati jauti, kad berniukai ypač prisirišę prie mamų, o tu - " niekam nereikalinga". Pabandyk savo sūnui pasakyti, kad tavęs jau nebebus ir pamatysi kokios siaubo pilnos bus jo akys, kad mamos nepamatys. Maniškiui jau tuoj devyni, o jis dar toks "lipdukas" - bučiuoja ir bučiuoja mane ir vis patikslina, kad myli. Manau ir tavo taippat dar labai prisirišęs smile.gif

Aišku, atsistoti po sukrėtimų labai sunku, gal net ir nesinori, bet tu esi neviena, yra, kas gali nušviesti tavo akis, džiaugkis jais. O tada ir dukrytė pasibels į jūsų namus 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bruegel: 18 rugsėjo 2007 - 13:09
#89
QUOTE(bruegel @ 2007 09 18, 14:08)

Aišku, atsistoti po sukrėtimų labai sunku, gal net ir nesinori, bet tu esi neviena, yra, kas gali nušviesti tavo akis, džiaugkis jais. O tada ir dukrytė pasibels į jūsų namus  4u.gif

ir as taip kitom sakau,bandau paguost, bet kekviena ta isgyvenus supranta kad savas skausmas didziausias
esu jautrus zmogus, kartais per daug saves gailiuosi, bet kitaip neiseina
issibliauni tada lengviau... vel gali gyvent
dar nervai sukilo del darbo, yra galimybe sedet namie, bet ne man...
vyras sirgo ,ner kam dirbt aisku ir pinigu parnest... dar ranka persipjove, tai naktim ir mastai ka darytai jei visai negaletu dirbt?..
prisigalvoju visokiu nesmoniu o paskui grauziu pati save... kitaip neiseina
kiti gyvena daug blogiau: ir skurde, ir be sveikatos
praplauks s... nuo smegenu bus geriau kuriam laikui, kitaip ir but negali
zinau kad sunukui esu reikalingiausias zmogus ypac dabar kai nera jo taip lauktos sesytes
vis dar niekaip neina isaiskint, kad kaledu senis neatnes jam stebuklingos lazdeles ir neprikelsim, nesusigrazinsim sesytes
Atsakyti
#90
QUOTE(ajuka @ 2007 09 18, 14:02)
kai pagalvoju dabar, geriau, as turiu savo angeleli, prisiminimus apie ja, nei jei jos nebuciau turejus. as dekinga savo dukrai, ji daug ka padejo man suprasti.


labai pritariu .......
aš irgi džiaugiuosi, kad turėjau savo mažylį, nors ir tik tiek trumpai.......
sveikatos tau, ajuka, nestuke.gif
ir kuo ramesnio laukimo wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo akedite: 18 rugsėjo 2007 - 16:31
#91
siandien jau 5men nebera musu dukrytes...
kai vaziuojam ant kapu, visi sakom kad vaziuojam pas dukryte, pas mazule...
nors pakrikstyta turejo varda, bet kazkodel labai sunku istart JOS varda, kai kalbu apie dukryte vadinu angeliuku, sesyte, dukryte-bet vardo tarsi nera...
siom dienom kazkaip ir vel sunku, vel verkiu kekviena diena
sunku kad palaikymo nera is draugu, kurie gyvena per 100metru nuo musu, o matyti pries menesi ar seniau... dazniausia palaikymo sulauki is tu zmoniu su kuriais anksciau net nesisveikindavai...arba cia , internete...
Atsakyti
#92
Musu draugai taip pat privengia. as manau, kad jie tiesiog bijo.. nezino ka pasakyti matydami ta skausma kuri jauciame, nelabai zino kaip elgtis..
laikykis, liudnute,
del darbo man tai isvis buvo nekas, isejau is seno, susiradau nauja ir po savaites suzinojau, kad vel laukiuos unsure.gif ir dar tie kvaili bobiu klausimai, kodel as juodai rengiuos,galvojau ka nors pritrenksiu.
bet viskas issisprende, dirbu vel kitam darbe ir nesijaudinu, as kai ejau i pokalbius isvis nieko nesakiau apie savo nelaime, kazkaip niekur niekas ir neklause nieko, o sakiau kad pakeiciau darba nes noriu pagal specialybe dirbt, nes iki tol dirbau ne pagal ja. o tu gali sakyt kad netenkino taves darbo salygos, nematei karjeros galimybiu, pazymek kad sieki save realizuot ir pan,paziurek visokiuose info saituose apie darba yra nemazai prirasyta ir ka ir kaip kalbet reikia..reikia tik pasitikejimo savimi ir viskas issispres. nebijok, as tai galvojau taip, kad man niekas nesvarbu tik mano dukryte, todel visai del nieko nesijaudindavau, nes tiesiog laikiau tai mazareiksmiu dalyku ir galvojau kad del tokiu smulkmenu neverta nervu gadint. ir is tikruju kai emiau taip galvoti, tapau drasesne.

bijau daug baisesniu dalyku...

Atsakyti
#93
Sveikos mamytes, as taip pat dziaugiuosi, kad sunu turiu, kad ir angeleli, bet tikrai man tai nera kosmaras, o tiesiog realybe apipinta sirdies skausmu. Auginu savo maza angeleli kasdiena, jis mane taip pat daug ko ismoke ir pakeite...
Mamytes bukit stiprios, nezinau is kur tos stiprybes semtis jei jos nera, bet bandykit wub.gif
Kartais tokia sirdgela,taip liudna,gaila,drasko ir nakti nubudus rieda asaros del sunaus, o siaip juk gyvenymas bega ir kuo greiciau ismoksite su ta netektim gyventi, tuo lengviau jums bus. Ir nereikia reikalauti demesio ir paguodos is aplinkiniu, draugu, nes tai Jusu seimos nelaime ir kuo cia deti kiti. Jus galvojat musu draugai paguodzia ar aplanko sunu, tikrai ne. Bet man ir nereikia ir man visai neidomu guost juos, kai as matau kad neturi ka pasakyti ar lieja asaras. Kiekvienas turi savo gyvenima ir nereikia susireiksminti.
Sekmes ir linkiu sveikatytes mamytes, kurios vel laukiasi. Fainai ir as svajoju smile.gif
Atsakyti
#94
paguodos ar gailescio nereik- nes taip tik blogiau buna, pradedi saves gailet
paprasciausia norisi, kad taves nevengtu, gatvej sutikti pazystami nuo taves nekavotu savo kudikiu, nes tai labai zeidzia... tiesiog norisi kad bendrautu ir elgtusi kaip iki TO...
Atsakyti
#95
QUOTE(liudnute @ 2007 09 22, 09:14)
paguodos ar gailescio nereik- nes taip tik blogiau buna, pradedi saves gailet
paprasciausia norisi, kad taves nevengtu, gatvej sutikti pazystami nuo taves nekavotu savo kudikiu, nes tai labai zeidzia... tiesiog norisi kad bendrautu ir elgtusi kaip iki TO...


sutinku, kad nereikia gailesčio....
tik niekaip nebeįsivaizduoju, kad kas nors kada nors gali būti taip, kaip buvo iki TO........
todėl, kad dabar viskas yra jau po TO............
Atsakyti
#96
QUOTE(akedite @ 2007 09 22, 14:30)
sutinku, kad nereikia gailesčio....
tik niekaip nebeįsivaizduoju, kad kas nors kada nors gali būti taip, kaip buvo iki TO........
todėl, kad dabar viskas yra jau po TO............

ir nebus kaip iki to, nes pati jau nebe ta kur buvai, tiesiog norisi kad su tavim elgtusi normaliai, nevyniotu visko i vata ir nepersistengtu
Atsakyti