vienintelį Aimmos "neteisumą" įžvelgiu tame, kad neišmokė šuns nešokinėti/nelipti ant žmonių. daugiau jokių neteisumų nematau.
QUOTE
Neiskenciau neparasiusi vel,bet tik todel,kad......sitas pasisakymas buvo vertas dideles pagarbos,zmogus mylintis savo suni,i ji kreipiantis laaaaabai daug demesio, [B]ir tai............pripazistantis.[/B]
a čia kokia nuodėmė, kad tai reikia pripažinti?
išvis šita tema kažkoks masinis PMS'as bet ir nerašyt negali
vienintelį Aimmos "neteisumą" įžvelgiu tame, kad neišmokė šuns nešokinėti/nelipti ant žmonių. daugiau jokių neteisumų nematau.
a čia kokia nuodėmė, kad tai reikia pripažinti?
išvis šita tema kažkoks masinis PMS'as bet ir nerašyt negali
ojiesawmarijana Vadinasi reikia visus "nuopelnus" surašyti? Reikia girtis? Ok, giriuosi tiesiogine to žodžio prasme ( šį kart jau tikrai pikta kaip velnias): Muchtaras - vilkšunis; Širšė - vilkšunė; Aras - vilkšunis; Lesė - vilkšunė; Deri - neveislinė kalytė; Teris - Derės vaikas; Baltė - Derės vaikas; Pilkis - katinas, mėlynos spalvos kailiu, veislės nežinau; Macius - juodas beveislis katinas; Lorė - erdelterjerė; Čia vardai tų, kurie buvo paimti iš gatvės ar "gerų" šeimininkų atiduoti; Išgydyti ir laikyti. Vardų ir veislių šunų, kurie buvo įsigyti už pinigus - nevardinsiu. Nebežinau kam jau čia dabar gėda turėtų būt Thu, dar gal ir kokie šunys atkeliavo į namus reikia aprašyti?
ojiesawmarijana Vadinasi reikia visus "nuopelnus" surašyti? Reikia girtis? Ok, giriuosi tiesiogine to žodžio prasme ( šį kart jau tikrai pikta kaip velnias):
Muchtaras - vilkšunis;
Širšė - vilkšunė;
Aras - vilkšunis;
Lesė - vilkšunė;
Deri - neveislinė kalytė;
Teris - Derės vaikas;
Baltė - Derės vaikas;
Pilkis - katinas, mėlynos spalvos kailiu, veislės nežinau;
Macius - juodas beveislis katinas;
Lorė - erdelterjerė;
Čia vardai tų, kurie buvo paimti iš gatvės ar "gerų" šeimininkų atiduoti; Išgydyti ir laikyti. Vardų ir veislių šunų, kurie buvo įsigyti už pinigus - nevardinsiu.
Nebežinau kam jau čia dabar gėda turėtų būt
O kai kurie,taip ir liekantis---- draskytis,metyti replikas ir izeidineti kitus.......vardan "savo tiesos"
aha, būtent, kai kuriems tai sudėk net visą lapą tokių smailiukų ir rašyk taikiai, bet vistiek kabinėsis ir visur įžiūrės draskymasi, mėtymasi etc., nes žmogus parašė kiek kitaip, nei tas galvoja Papildyta:
o be sąrašo atrodė kitaip? Vat paskutiniai post'ai tikrai suerzino ir nereikia man to "šaunuolė", ne už tokį žodį su šunimis/katinais augau ir iki šiol negėda sakyti ant kieno kupros geriau išsiverkt.
norėčiau sugrįžt prie temos esmės. mano nekuklia nuomone, augintinis nėra TIK gyvūnas. Tik gyvūnas yra ežys, lapė, stirna ar pelė po grindimis -- tas, kuris nuo tavęs nepriklauso ir neturi su manimi nieko bendro. Bet man mano augintinis (kaip ir daugeliui kitų žmonių) yra nuolatinis kompanionas, ištikimiausias draugas ir šeimos narys. ir man rūpi ką jis jaučia, man svarbu ko jam reikia, ir žinau kad jis supranta daug ką kas aplink vyksta. taip, tai nėra vaikas, nėra brolis, ir nėra mano vyras. ir tai, kad pasakau "mano vaikelis" arba "mažuli, ateik pas mamytę", nereikia priimti to tiesiogiai -- tikrai nesiekiu nei pati tapti kale, nei savo mažiesiems draugams teisiškai suteikti fizinio asmens statusą. aišku, žmonės dėl skirtingų priežasčių šunis laiko, kas tarnybai, kas bizniui, kas medžioklei, kas draugystei, o dar kiti, deja, patys nežino kam. Aš šunis laikau draugystei. Ir tai, ką aš jiems leidžiu savo namuose, neturėtų nieko jaudinti. Taip, aš leidžiu juos į savo lovą. Jei kam nepatinka, ne mano reikalas -- ne į jų lovą aš juos kišu. ir dar... kaip sakiau, kaip šunų augintoja, jaučiuosi negerbiama mūsų visuomenėje, nes žmonės žiūri į šunį kaip į nepageidaujamą ir trukdantį elementą. Gerai prisimenu straipsnius laikraštyje prieš porą mėnesių apie aklą merginą, kurią su šunimi iš visur išvarydavo. nes šuo, nesvarbu kad neloja ir nekanda, kažkam kliudo vien savo buvimu. lietuvaičiams dar svetima šuns, kaip žmogaus kompaniono sąvoka, ir nesuprantama kad šuo gali būti beveik visur, kur tik žmogui jo reikia. su nostalgija prisimenu kelias Vakarų šalis, kur nėra nieko stebėtino atsivesti šunį į kavinę (ir dar padavėjas paklausia, ko norėtų šuo), taip pat kad niekas neišvarys lauk iš įstaigos, ar kad daugelyje miesto žaliųjų plotų neprivalomi pavadėliai, juo labiau antsnukiai. Jei kas nemyli ir nemėgsta šunų, yra pilna vietų, kur šunims negalima. Ir sakysit, kad ten negerbiami žmonės?
ot tai reziume o kas tą teisumą dabar išmatuos, nėra taisyklių ant kiek galima mylėti gyvūną o ir taisyklės būna kurtos kartais tokių žmonių, kad... patylėkim geriau...
Niekas. Tik pati intuityviai kartais suvokiu, kad akimis ieškoti šunų, o ne vaikų ar gražių vyrų yra gal ir ne visai normalu. O šiaip kam tas turi rūpėti. Kad tik tiek pasauly bėdų tebūtų.