pirma menesi maitinimas man buvo skaudus, tiesiog, sukasdavau dantis ir duodavau mazylei. man pradzia buvo ne kokia, speneliai buvo nuzysti net iki kraujo... atsimenu, kai svajojau, kad kuo greiciau uzgytu, ir kaip smagu kitoms, kurios neturi toku rupesciu... bet dabar, kai viskas uzgije, maitinti vienas malonumas... tos geros, grazios akytes pavalgius, tos sypseneles, nera nieko geriau, ar ne?