QUOTE(aukaja @ 2007 10 21, 18:26)
Nuostabus procesas, suteiktas moteriai
nėras nieko nuostabiau, kai kūdikis uždėjęs rankytęs ant krūtinės valgo, o valgydamas sustoję, pažvelgia į akis ir nusišypso
nepamirštamos akimirkos 



Tikra tiesa



Pradžioj buvo sunku...Kokius 3 mėn. Nugraužti speneliai, pradedant leliui žįsti net akyse aptemdavo nuo skausmo, nepadėjo nei Bepantenai, nei šaldantys kompresiukai




Buvo ir pieno krizių, kai vakarais vaikas spjaudavo krūti ir verkdavo alkanas. Porą kartų nensusilaikiau, daviau mišinuko. Bet tik porą kartų. Paskui, kai tik jau susiruošdavau duoti mišinuko, pienelio kažkaip stebuklingai atsirasdavo, tai negi duosi mišinuko


Sūneliui jau greitai 11 mėn. Bet iki dabar gera jausti jo šnopavimą, kai prisiklaudžia prie krūtinės



