Na, pareikšiu ir aš savo nuomonę, kad jauprisiskaičiau visko. gal esu per daug paprastai į gyvenimą žiūrinti žmogus, bet, mielosios, dažniausiai tik nuo mūsų priklauso, kaip į ką reaguosime ir kaip su mumis elgsis. keletas pastebėjimų:
1. Kažkas minėjo apie maistą. Nagi - nepatinka jums ligoninės maistas, nusiųsite artimuosius nupirkti ką nors iš šalia esančio baro ar parduotuvėj, ir valgysit, kas tinka ir patinka.
2. Kažkas minėjo apie seselių replikas ir elgesį. Jeigu nuleisite galvas, kai su jumis elgiasi bet kaip ir nesugebėsite pasakyti, kad SU JUMIS KALBĖTŲ KAIP SU ŽMOGUMI, tai taip ir elgsis, kaip pačios jaučiatės. Jausitės išdidžios ir pasitikinčios savimi - bendraus normaliai, jausitės kaip pilkos pelytės, elgsis kaip su tokiom. Nepamirškime, kad mes iš savo atlyginimų mokame, kad ta ligoninė gyvuotų, taip kad turime pilną teisę ir reikalauti, kad su mumis elgtųsi kaip su žmonėmis. Na, dabar, tiesą sakant, situacija ir keičiasi po truputį, kai moterys nebesijaučia kaip aukos.
3. Kiek bendravau su gydytojais, dauguma šiaip turi bendravimo problemų
BAK'e, kur dabar lankau gimdymo kursus, sakė, kad auga poreikis iš daktarų pusės psichologiniams bendravimo kursams, tikėkimės, kažkada išmoks jie bendrauti
Per tiek metų daktarai atbunka, jie tiesiog negali reaguoti į kiekvieną ne tokį kūdikio krustelėjimą, nes pakankamai prisižiūrėjo ir mirčių, ir apsigimimų. Todėl nesitikėkite, kad ir apie jus šokinėtų. Bet paaiškinimų, jeigu kas neaišku, kodėl taip vyksta ir daroma, o ne kitaip, mes turime pilną teisę reikalauti. Vis dėlto tai ne privati ligoninė, tad laiko dar turės praeiti, kol kas pasikeis.
4. Dėl aplinkos - ligoninė kaip ligoninė. Langai pakeisti, patalpose šilta, trys atskiros gimdyklos - pirma paprasta, antra gražesnė, trečia visai puiki su dušu ir vonia - yra ligoninės nuotraukose. Palatos atskiros, galima pasilikti vyrui nakvoti, kai kurios su tualetu ir dušu viduj. O kad paeiti reikia iki bendrųjų tualetų - tai tik į sveikatą, kad greičiau sugrįžtų raumenys į savo vietas, nieko baisaus čia nematau, po cezario, aišku, sunkiau, bet visada daktarai liepia kuo daugiau judėti, kad ir kaip sunku būtų - greičiau ant kojų atsistosit.
5. Jeigu pačios nereikalaujam, kad parodytų, kaip vaiką prižiūrėti, tai ligoninė ne mokykla, kad prievarta žinias kištų. Tą laiką ligoninėj ir reikėtų intensyviai išnaudoti klausinėjant - kaip žindyti, kaip prižiūrėti kūdikį, kas gali nutikti ir pan. Ne laikas pradėti rūpintis, kai jau namo grįžtam. O paskui jau nuo pediatro daug kas priklauso...
Taigi, iš Vilniaus lėksim gimdyti į Kauną, tikiuosi, viskas bus OK. Suprantu, kad būna visko visada, bet turėtume suprasti, kad nei vienas gydytojas specialiai tai jau tikrai nedarys nieko blogo. Likimo nepakeisi, o ir ar kiekviena mūsų visada tobulai atlieka savo darbą?
Tiek pastebėjimų...
Aišku, pažiūrėsim, kokie jie bus po gimdymo
Tai gruodžio pabaigoj gal dar ką parašysiu protingo
Iki, visoms sėkmės ir nepamiršti kovoti už save visose gyvenimo sitaucijose!
lygiai ir mums tas pats buvo 
