Dukrelė iki veik trijų metukų gyveno kartu su mumis lovelėje,kol įrengėme jai kambarį,nupirkome didelę lovą...Ji pasijuto didele,labai džiaugėsi ir drąsiai issikraustė iš tėvelių lovos.Tiesa,iš pradžių užmigdavome abi kartu joje,paskui pabėgdavau vis anksčiau,po vakarinės pasakėlės.Ji puikiausiai išmiegodavo visą naktį ir dabar mąstau,kad labai greit priprato miegoti viena.
Na,o mūsų keturmetis sūnus,ne taip paprastai "išėjo".Nors istorija turėjo pasikartoti,įsigijom puikią dviaukštę lovą abiems vaikams.Jie kartu,linksmiau,na,ko bereikia?Visus metus užmiega ten,bet kasnakt pareina pas mus su vyru,įsiverčia į patį viduriuką ir apsikabinęs miega toliau...Kiekvieną vakarą derasi,kad miegos tik su mama...Užmiega,aš ramiai grįžtu i savo lovą,o mano "draugas"paryčiais jau ir čia.
Nedarom iš to tragedijos,suvokiam,kad vieną dieną išaugs,juk neis iki paauglystės...
Va,visai šviežias vakar vakaro Benuko prašymas:
-Miegok,su manim,mama.Neik pas tėtį,gerai?Nes man irgi reikės eiti...

















