Turėjom ir mes tokią problemytę kol radome tokią išeitį. Kada vaikutis miegodavo savo lovytėje ryte pabudęs po pagalve rasdavo lauktuvių nuo sapnelio. Padėdavom tai saldainiuką tai jogurtą vienu žodžiu tai ką mėgsta vaikutis. Kada miegodavo ne savo lovytėje pabudęs nerasdavo nieko. Nors dabar sūnui aštuoneri o dukrytei ketveri su puse atskėlę vis dar patikrina po pagalvyte ar sapnelis nieko neatnešė. Aišku didysis jau supranta kas tas sapnelis o mažoji vis dar juo tiki. Dabar sapnelis vaukučius aplanko rečiau bet karts nuo karto vis dar pradžiugina kokiais gardumynais.
labai nebloga mintis ir mums reiks tai išmėgint. O tai nieks nepadeda. O maniškė vis dar naktį atsibunda
Manau kad nė vienas vaikas per naktį neįpras miegot atskirai.Nieko baisaus,jei ateis pas jus į lovą...vieną savaitę,kitą...dieną pietų miegelio irgi reiktų bandyt atskirai naujon vieton paguldyt.Ir įpras,anksčiau ar vėliau...
Pripratimas miegoti vienam priklauso nuo vaiko. Mano dukros labai skirtingos. Vyresnėlė nuo mažens buvo savarankiška ir miegojo savo lovytėj mūsų kambary iki 4 metų, kol sesė nepradėjo belstis į duris. Tada perkėlėme ją miegoti į svetainę, bet ji labai bijojo tamsos, tai apie metus deginom naktinę lempelę, kol vieną vakarą pati ją išsijungė ir daugiau nebereikėjo. O mažoji, tai iš mūsų lovos neišlipa. Baisiai jau ji yra mamyčiukė, turi būtinai apsikabinus mamą užmigti. Dabar sesė kartais mamą pavaduoja ir labai nori pavaduoti, nes taip abi su sese vienoj lovoj užmiega, o po to tėvelis perneša vyresnėlę į kitą kambarį. Lauku nesulaukiu, kada sesės galės kartu atskiram kambary miegoti, bet kol kas vyresnėlė pirmokė ir jai ir taip pasikeitimų per akis. Palauksiu dar metus.
sveikos mamos 
as turiu kiek kitokia problema:kaip man save itikint,kad mano vaikas jau gali miegoti savo kambary? 
skamba gal ir juokingai,bet as taip ipratau kad jis miega musu kambary...mane kankina baime ir ilgesys...ar dar galiu ji pasilaikyt salia saves?kur ta riba kai privalesiu ji istremt?
as turiu kiek kitokia problema:kaip man save itikint,kad mano vaikas jau gali miegoti savo kambary? skamba gal ir juokingai,bet as taip ipratau kad jis miega musu kambary...mane kankina baime ir ilgesys...ar dar galiu ji pasilaikyt salia saves?kur ta riba kai privalesiu ji istremt?
O mes vis dar meigam kartu,nors jau mano vaikinui beveik 5m. 
Buvo etapas,kaip mieganti isnesdavom i jo lovyte,bet tas truko neilgai,parsikrauste vel pas mus 
Buvo etapas,kaip mieganti isnesdavom i jo lovyte,bet tas truko neilgai,parsikrauste vel pas mus
QUOTE(remka @ 2005 11 03, 08:17)
O mes vis dar meigam kartu,nors jau mano vaikinui beveik 5m. Buvo etapas,kaip mieganti isnesdavom i jo lovyte,bet tas truko neilgai,parsikrauste vel pas mus
Buvo etapas,kaip mieganti isnesdavom i jo lovyte,bet tas truko neilgai,parsikrauste vel pas mus nuraminai tu mane
maniskis miega ravo lovoj,ji pristumta prie musu.tai ir mes dar turbut liksim kartu miegot.
3 metus Kleo miegojo su mumis dėl pačių įvairiausių priežasčių, o dabar nupirkome princesių superlovą. Žinoma ėjome tuos lovos apžirėti kartą per savaitę, patikrinti ar ji vis dar jos nori. Pagaliau vieną kartą Kleo per apsilnakymą parduotuvėje pasakė - "tai mano lova" Iškart užsakėme ir po 10 dienų ši lova jau stovėjo mūsų būte. Dabar net įtikinėti nereikia, kad į savo lovą eitų, pati eina ir atsigula, pati šviesą jau gulėdama išjungia. Taigi, mūsų pagrindinė priežastis buvo tokia, kad ji nenorėjo miegoti leliukiškoje lovoje su grotelėmis, o mes nepirkome vis naujos, nes nepirksi gi metinukui dviaukštę lovą, nuvirtų dar nuo tų laiptelių.
Iškart užsakėme ir po 10 dienų ši lova jau stovėjo mūsų būte. Dabar net įtikinėti nereikia, kad į savo lovą eitų, pati eina ir atsigula, pati šviesą jau gulėdama išjungia. Taigi, mūsų pagrindinė priežastis buvo tokia, kad ji nenorėjo miegoti leliukiškoje lovoje su grotelėmis, o mes nepirkome vis naujos, nes nepirksi gi metinukui dviaukštę lovą, nuvirtų dar nuo tų laiptelių. QUOTE(Katinėlis @ 2005 02 02, 15:16)
Beveik iki trijų metu miegojom visi 3 kartu vienoje lovoje.
Dabar gyvenam naujame name ir vaikelis turi atskirą kambarį. Jis ten mielai miega, bet šalia nori, kad būtų mama. Jeigu prabudęs neranda mamos pradeda verkti,
tenka vėl bėgti pas mažąjį. Kiekgi galima lakstyti iš vieno kambario į kitą.
Gal kas susidūrėt su panašia problema? Gal turit patarimų?
Dabar gyvenam naujame name ir vaikelis turi atskirą kambarį. Jis ten mielai miega, bet šalia nori, kad būtų mama. Jeigu prabudęs neranda mamos pradeda verkti,
tenka vėl bėgti pas mažąjį. Kiekgi galima lakstyti iš vieno kambario į kitą. Gal kas susidūrėt su panašia problema? Gal turit patarimų?
Manau reiketu tik kantrybes ir viskas laikui begant susitvarkys..
Turim turim tokių problemų.Dukra miegojo mūsų kambary, bet savo dar "leliukiškoj" lovelėj. Kai įrengėm jai atskirą kambarį, mielai užmiega savo lovoj, bet naktį būtinai ateina pas mus. Nusibodo - nuspardo antklodę,atseit jai per karšta. Ir jokie pasakojimai nepadeda.Buvom net saldainį padėję po pagalve,kai netyčia iki ryto išmiegojo savo lovoj, bet kitąkart tai nesuveikė.
Gal kas turi ypatingų receptų šiai problemai spręsti?
Gal kas turi ypatingų receptų šiai problemai spręsti?
Pratinimas miegoti atskirai pas mus labai ilgai truko ir taip pat abu jautėmės be reikalo atskyrinėjami ir vieniši. Kad nebijotų vaikas, sukūriau pasakaitę apie meškiuką, kuris labai mažytis ir bijo vienas miegoti. Paguldėme meškiuką ir paprašiau vaiką pagloboti, pagulėti šalia ir pasaugoti. Vaikas taip įsijautė į globojimą, kad sėkmingai bemigdydamas meškiuką ir pats užmigo. Pradžioje atsibusdavo vidury nakties ir atbėkdavo pas mane. Rytą sutikdavom jau trise vienoj lovoj. Pamažu, per kelis metus viskas sustojo į savo vietas. Ne taip seniai jau ir kambarių duris pradėjome uždarinėti. Bet atviras laikiau labiau dėl savęs. Vos išgirstu kosulį ar kokį krepšt-tai ir lekiu žiūrėt. Kelis kart taip spėjau į prasidėjusią ligą sureaguot.
