QUOTE(Erszebeth @ 2005 02 04, 00:55)
Galvojau, kurioje forumo dalyje atidaryti šią temą... Viena vertus, tai psichologinė problema, tad gal vertėtų apie tai kalbėti prie klausimų vaikų psichologui... Kita vertus, gal prie vaikų mitybos... O gal prie šeimos sveikatos, sporto ir dietų... Visgi nusprendžiau užklausti prie atitinkamos amžiaus grupės... Matyt, ateina laikas, kai vaikas pradeda KRITIŠKAI vertinti savo išvaizdą. Net nežinau, ar noriu patarimų mitybos reguliavimo klausimais, ar sporto, ar a la psichologinių "mylėk save tokį, koks esi". Greičiausiai norisi pamąstymų iš tų mamų, kurios su šia problema jau susidūrė. Kada jūsų dukra, o gal sūnus, pradėjo pergyventi dėl savo išvaizdos, susirūpino, ar yra graži (gražus)?
Mano dukrai 8. Na, nėra ji tokia jau stora. Bet šalia šakaliukų bendraamžių, kurių rankos ir kojos kaip degtukai, atrodo apvaloka. Vis dar "nepamestos" žandukų pagalvėlės, atsikišęs pilvukas... Šiaip tai simpatiška mergytė, bet... Ji pati laukia nesulaukia, kada "išaugs" tuos vaikiškumo atributus. Klausinėja manęs, ar aš irgi pradinėse klasėse buvau "su žandais". Na taip, "pamečiau" juos gal tik vienuolikos... Po to, kai jau kiti ėjo "pilnyn", tapau "šakaliuku", kuriuo ir nepalioviau būti (pvz. dabar esu 172/57). O mano dukra nenusiteikusi tiek laukti. Stresas, jeigu kelnių į ilgį neišaugo, bet per pilvą nebesueina... Į arbatą nesideda cukraus, nors visa šeima dedasi, bet vietoj to suryja keletą šokoladinių saldainių... Ir šiaip valgo nemažai. Nenorėčiau nuo vaikystės pradėti dietų, siūlau geriau sportuoti. O sportuoti nemėgsta. Kai kartu padarėm atsilenkimus, po to visą dieną vaikščiojo už šono susiėmus. Gal ir juokinga, gal ir ne. Mažo žmogaus didelės problemos. Aš pati pagalvoju: tikriausiai išaugs... O jeigu ne? Jeigu dabar neužkirtus kelio, po to bus rimtos problemos su antsvoriu, kurio niekaip neišeis atsikratyti? Tiesiog sakykit, ką manot... Kaip jums yra ar buvo... Kaip paguosti vaiką ar padėti? Ar iš viso reikia kažką daryti?
Mano sūnus taip pat apkūnokas. Bet gražiai, jis taip pat pergyvena, bet aš jam sakau, kad vyras toks ir turi būti , stiprus ir aukštas, žodžiu, toks, kaip jis.
O ką pasakyti mergaitei? Aš daryčiau taip "dukryte, pasižiūrėk, kokia graži sveika esi. Žmonių yra įvairių, įvairių ir reikia. Ir nebūtinai vaikiško sudėjimo gražuolės gali būti gražios"....Gal imkite Normedos pavyzdį, kaip ji išgyveno dėl savo viršsvorio, kaip gėdinosi, o kokia gražuolė moteris dabar ji yra, ir kaip, pasirodo, be reikalo ji pergyveno.
Manau, svarbiausia, kad jaustųsi įvertinta ir suprasta mamos/tėvo. O gražių ir madingų drabužėlių galima rasti ir apkūnioms mergaitėms
Papildyta:

nu mamos, paskaičiau ir siaubas suėmė.....
Negi tai normalu, kad 7metė jau galvoja apie dietą?
Ta prasme, aš savo sūnui taip pat aiškinu, kad besaikis šokolado ryjimas - tai nieko gero....ir kad geriau saldainius pakeisti javinukais....
Bet nevalgyti po 18? Jums nekelia rūpesčio tokie vaikų pareiškimai?