QUOTE(Subjektyvi @ 2012 09 24, 12:25)
Nori pasakyti, kad suteiktos galimybės jam absoliučiai nieko nedavė, nei tos moterys. Jis pats vienas kaip pirštas, nuo darželinuko, ėjo ėjo per gyvenimą ir staiga patapo kuo patapo? Na laba diena. Pagrindai ir pamatai yra gero statinio dalis, kodėl nuvertinti?
Kai mane tėvai po darbų vežiojo du metus į priešmokyklinę grupę, nes tikėjo, kad to reikia, tai davė rezultatų, sėkmingai įstojau į MKČ. O galėjo nesiaukoti, nevežioti, nieko nedaryti, ir galbūt būčiau užaugusi eiliniu statistiniu vienetu - pilkmasiu vaiku. Bet čia mano gyvenimas. Kiti vaikai, kuriais tėvai rūpinosi, rūpinosi papildomu lavinimu, kad vaikai būtų užimti, nenuėjo šėko pjauti, sėkmingai tęsia arba to ko išmoko ant pečių nenešioja, padeda kitose srityse.
Mane mama irgi tempdavo į repeticijas ir taip kelis metus, dar į mokyklą nėjau, vėliau dailės būreliai, jei ne ji, dabar matyt nesėdėčiau ten kur dabar sėdžiu ir didelis ačiū jai, nes matau kur ir ką veikia mano bendraamžiai neturėję jokių užklasinių veiklų. Tik ji nebuvo namų šeimininkė, nebuvo sąlygų, o jei žmogus turi tam sudarytas visas sąlygas, kodėl gi ne? Jei jį patį tai tenkina.
Aš žinau, kad mano asmeninės ambicijos yra už mane pačią didesnės, tai labai sunku būtų atsidėti tik vaikų auklėjimui, bet ir vėlgi ačiū mamai, jos paklotų pamatų dėka turiu galimybę dirbti kūrybišką darbą laisvu grafiku. Taigi manau esant reikalui sugebėčiau ir vaikus pavežioti ir sau maloniu darbu užsiimti.

Žodžiu ačiū mamai už vargą
"I don't care what you think about me. I don't think about you at all." -Coco Chanel