Sveikos maytes. Niu va as tik penktadieni grizau is Siauliu gimdymo namu, tai pasidalinsiu patirtim. Nors aisku buvau ten jau ne pirma karta, tai jau buvau nusiteikus ir zinojau ko laukti. Apie gimdyma, tai turejo but planinis cezaris, bet mazius nusprende anksciau pasirodyt. Tai isvaziavau sekmadienio nakti nes pasirode kraujas. Atvykus, akusere vos ne tiesiai sviesiai paklause ko cia atvaziavau, nes tipo as dar nesiruosiu gimdyti. Siule net namo vaziuoti, bet kadangi esu ne is Siauliu, tai paliko. Ta pacia nakti prasidejo saremiai, paskambinau savo gydytojai ir operacija praejo sekmingai. Tai negaliu pasakyti, kad visos sesutes ten baisios, bent jau tos, kurios mamas priziuri tai tikrai normalios. Va tos kur maziukus priziuri, tai tikros prietrankos, jau vien paziuret nemalonios...Galiu patart, kuo maziau kreipti demesi i jas ir nesigadinti sau nuotaikos. Siulau galvoti, kad visada yra aplink ir geru zmoniu

Stenktis kuo greiciau susstipreti ir prasytis namo, nes isleist ten irgi nelabai nori. As jau po dvieju paru labai gerai jauciausi, bet skyriaus daktare pasake, kad reikia atbuti paras

Suprask, priklauso maziausiai penkias, tai tiek ir busi, bet savo daktares deka grizau namo po keturiu.
Pabaigai: pussesere atvaziavus aplankyti pasake: ZMONES UZ BLOGUS DARBUS I KALEJIMA SODINA, O TAVE UZ GERA TEN PAT IKISO