Pažink savo protą

Vėlgi kalbu ne apie tai.
Kalbu apie visuomeniškumą, pagarbą artimam savo.

Viską ką tu rašai gali taikyti kai esi izoliuotas, gyveni vienas ir tik sau, bet žmogus esi bendruomenės dalis, tu gimsti, ir tave visą gyvenimą supa žmonės-aplinka.

Šiaip sutinku, kad žmogus visur gali rasti malonumą, bet kartais, žmonės savo malonumą priešpastato pareigai, žmogiškumui.

Ta tema su vyru laaabai "diskutavom" Aš jam "pareiga" jis man-ji gali tapti malonumu, priklausomai kaip į tai pažiūrėsi. Žiūriu kaip su malonumu gyvena nieko nedarydamas-pyktis ėmė. Pabandžiau, pavyko. Mąstymą reik pakeisti, požiūrį į tai. Louiz Hay radau puikią nuostatą - visur privalai, privalai...o kodėl privalau? Galėčiau, jei norėčiau ir darai. Tik ne pareiga tai užknisinėjanti...

Moonte, pareiga, moralė "altruistui" neegzistuoja, jis viską daro iš meilės, jam net klausimų tokių nekyla...

O egoistui pareiga, moralė bus prievarta, jis atliks pareigą per prievartą ir paskui prie pirmos progos dar ir prikaišios...
Dažniausiai tokie, prikaišo, kad jų neįvertino, ačiū nepasakė, jis tipo visa širdimi gero norėjo, o jam peilį į nugarą ir t.t. Tai egoistų šnekos, jų priekaištai ir netgi pati tema apie pareigą, atsakomybę, moralę yra egoistų tema. "Altruistas" mėgausis nuo "altruizmo", jaus tame malonumą, o egoistas pareigą - savęs prievartavimą. Viena ir tas pats vienam yra malonumas, o kitam kančia.
Yra tokių egoistų, kurie prisiskaito knygų, kad altruizmas yra gerai ir jie tampa savęs ir dar kitų prievartautojais. Pamokslais pradeda prievartauti tokius pat egoistus kaip jis. Kur tavo moralė, pareiga, atsakomybė ir t.t.
Altruistas egoistų neprievartaus, jis jiems su malonumu duoda...
Pamastyk.

Vėl ne apie tai kalbu.
Aš suprantu apie motyvaciją. Kad ją galima kaitalioti. Bet bandau kalbėti ne apie malonumą. Na tarkime, mes visi kalbame, malonumas, malonumas. Žmogus kuris nėra dvasiškai išsivystęs, o yra tik gyvenimo vartotojas, tą filosofijos dalį paverčia savo parazitavimui teisinančią filosofiją. Jis ją supranta tiesiogiai ir pažodžiui, skubėk gaudyti malonumą, nes tu tam sutvertas, kito žmogaus erdvė, kurią jis pažeidžia jam nėra vertybė.
Na ir kas, kad aš ją pažeidžiau, mano malonumas yra virš visko...

Todėl ir kalbu, kad reikia aiškinti žmogui ne tik jo teises, bet ir pareigas, kad negali žmogus jausti malonumą, jei dėl jo kaltės kitas jaučiasi nelaimingas. Kitaip tariant, negalima eiti per galvas, vardan savo malonumo.

Prie ko čia altruizmas?

Moonte, "altruizmas" yra prie to, kad jis yra būsena!
Žmogaus esančio toje būsenoje yra labai jautri sąžinė.
Sąžinė, tai vienybės pajauta su kitais žmonėmis. (ta pajauta maloni, bet tik altruistui).
Esant "altruizmo" būsenoje, eiti prieš savo sąžinę yra kančia, apima labai bjauri savijauta.
Bet kadangi ne visi yra altruizmo būsenoje, todėl yra įstatymai.
Įstatymas yra susitarimas, jei visi vienybę jaustų betarpiškai, tai įstatymas nereikalingas, viskas vyktų pagal sąžinę, deja...

O tu labai gerai pastebėjai, kad protas gali pagrįsti netgi kitų skerdines vardan gėrio, tiesos ir t.t.
Protas gali pagrįsti niekšingiausius darbelius, prievartą prieš kitus ir t.t. Ir dažniausiai niekšingiausi poelgiai yra daromi vardan tiesos, gėrio, teisybės... Niekšas, durnius, piktadarys nežino, kad jis toks, jis pats savęs tokiu nelaiko... Jis jaučiasi išmintingas, protingas,dvasingas ir darantis gerus darbus, o savo mokymą laiko teisingu,dvasingu, išmintingu... Su tuo savo“ teisingumu“ ir išprievartauja visus aplinkui...

Altruistas neturi jokios motнvacijos, daryti kitiems gerą, jam, tai yra malonu! Malonumas, vidinis pasitenkinimas ir yra jo motнvacija!(Užtat ir padėka tokiam nereikalinga, tas malonumas ir yra jo atlygis, skaityk Kristaus mokymą...)
Motнvacija, daryti kitiems gerą, reikalinga tik egoistams!
(O, tam kuriam reikia motнvacijos, reikės ir įvertinimo, geriau, kad per televiziją... nes egoistui susireikšminti malonu...
Tokie jeigu duoda, tai kad visi matytų, nes jei niekas nemato, tai jis nejaučia malonumo...(atlygio negauna)

Atsiprašau, ne "Motнvacija" bet motyvacija, kompas už riebų gramatinį lepsusą kaltas ( per skubėjimą būna, kad ne tą nuspaudi)

Pas tave nėra pustoniu. Arba altruistas, arba egoistas. Nors tas pats altruistas yra egoistas. Motyvacija, kartais yra visai nepeiktinas dalykas ir nereikia taip jau apibrėžti. Sutinku, vieniem motyvacija būtent yra tame, kad būtų pastebėti, kitiem gi, akstinas reikalingas, kad pasiektų tikslą ir nebūtinai finišo gale turi skambėti fanfaros, tikslo pasiekimas jau yra atlygis, kitaip tariant malonumas. Ir nebūtinai į tikslą jį stūmė egoistiniai, ar altruistiniai poreikiai. O kartais būna, kad „finišą pasieki“, net neplanuodamas nenorėdamas, net nepelnytai, šiaip esi laimės kūdikis, bet pasinaudoji fortūna. Kaip sakoma atsirandi reikiamu metu, reikiamoj vietoj.

Koks durnelis siektų kažkokio tikslo, jei neturėtų stimulo, iliuzijos, kad kai pasieks, tada... Tikslo siekia tik tie kas tikisi kažko... Tai ir yra tikslo siekiančio motyvacija.
Dabar pabūsiu kantrus, o kai pasieksiu, tada...O kas tada? Trumpalaikis pasitenkinimas ir sekantis tikslas ir taip iki ribos. Viskam yra riba ir kiekvienas ją prieiname, o tada arba atsinaujini, arba nepasitenkinimas. Žmogus mano, kad tikslas jį veda į priekį, o tikslas jį veda prie ribos, o ten laukia patologija. ( čia kita tema...)

Labai gerai pastebėjai, kad egoistas ir altruistas yra pasitenkinime, malonume.
O kas tada yra tie, kurie nepasitenkinime?

Ir kokių tu pustonių nori? Tau malonu, esi patenkinta dabar, arba ne. Būna dar merdėjimas, žmogus nežino ar jam malonu ar ne, esi ir tiek... Panašiai kaip seni, ligoti žmonės tempia, traukia be skones gyvenimo dienas ir tiek...
Kitas klausimas malonumo kokybė, būna praregėjimai, nerealus pasitenkinimas, emocijos ir t.t. Čia jau pustoniai yra. Ir čia kokybės klausimas.
Tam ir mokymai visokie, kad pasitenkinimo kokybės trūksta... Malonumas nelygus malonumui yra kokybė...

"Altruistas neturi jokios motyvacijos " Kodel gi neturi Ketinima galima keisti

Idomu apie linijini mastyma.Koks yra NE linijinis mastymas ?

"Pavyzdžiui gamtoje yra cikliškumas. Ten kur yra cikliškumas, ten nėra hierachijos"

Nesutiksiu , ciklas randasi kitame cikle.Pvz : zmogus - aplinka ;aplinka savo ruostu randasi didesneje sistemoje kuri nusako savo principus ir herarhiskuma.

"Taigi, turime dar vieną linijinio proto savybę- PRISIRIŠIMAS"

idomu tai proto savybe ar instinkto pasekme )

NEPRISIRIŠIMAS
Kodėl mes kenčiame? Kas yra tai apie ką baisu net pagalvoti?
Kiekvienas turime savo gyvenimo patirtį. Patirtis, tai praeitis.
Pakelkite rankytes kas turi rytojaus patirtį?
Kaip nekeista, bet daugybė žmonių ruošiasi ir planuoja kentėti rytoj?
Kentėti nieks nenori tik todėl, kad visi žino kas tai yra!
Kiekvienas tikisi geresnio, šviesesnio rytojaus.
Bet niekas neturi rytojaus patirties!
Patirties neturime, bet kiekvienas žino kas jam yra ateityje geriau.
Iš kur tokios žinios?
O gi iš senos patirties!
Buvo kančia ir buvo malonios akimirkos.
Kas norite tų kančių kurios buvo?
Tokių durnių nėra!
O kas nori tų malonių akimirkų, kurios buvo?
O, kiek mūsų daug!
Nelaimingasis nori, kad tos malonios akimirkos, kurios buvo praeityje pasikartotų dar ir dar!
O apie nemalonią patirties dalį, niekas nenori nei girdėti!
Būna kai sutuoktiniai susipyksta ir šaukia: nenoriu daugiau tavęs matyti nei girdėti!
Gaunasi keistas paradoksas, žmogus bėga nuo neigiamos savo patirties, įsikabindamas į tas malonias akimirkas, kurios buvo!
Atsiranda prisirišimas, kad pasikartotų tos malonios akimirkos, kurios buvo.
Pasikartojimas po pasikartojimo ir tada – viskas, mano, niekam nebeatiduosiu…
Taip įsikabiname į savo žmonas, vaikus, daiktus, darbą, sėkmę, pergales, gerą nuomonę apie mus, gyvenimą...
O kur garantija, kad mano nuosavybė niekur nepradings? Kas tas garantuotojas?
Garantijų nėra, todėl ir pradedame bėgioti!
Vaikas susirgo, stogas važiuoja nuo minties, kad nemirtų...
Žmona ,,miršta“ nuo madingų, vertingų daiktų trukumo, o vyras nuo to, kad nespėja uždirbti kaip kiti...
Kur garantija, kad ji nepabėgs pas labiau sėkmingą?
Kur garantijos, kad uždirbsiu? Kur garantijos, kad ateityje išsaugosiu savo prisirišimus?

Žmogus kenčia todėl, kad jis pats įsikabina į savo kančias!

Prisirišimą prie savo senos patirties "paleisti" ir yra šansas turėti naują rytojų!
Kvailiui gali kilti klausimas: tai gal man žmonos, vaikų ir daiktų atsikratyti?
Atsikratyti reikia savo kvailumo, kad žmona, vaikai ir daiktai yra mano!

Mano nuosavybė yra tik patirtis, visa kita visados tik ČIA ir DABAR!
Atmerkei akis yra, užsimerkei nėra.

"Paleisti" savo seną patirtį yra visados skausminga!

Kol gyvenimas teka be kliūčių, tai nėra ir ko "paleisti"!
"Paleidimo" tema atsiranda, atsiradus kliūtims.
Suirzai, tai signalas! Irzlumas, nerimas, nervai, įtampa, pavydas, pyktis, agresijos priepuoliai, tai pagrindiniai simptomai ir signalas, kad realybė pasikeitė!
Bet žmogus lenda į naują situaciją su savo sena patirtim. O kai atkakliai lenda, tai gauna per galvą ir tada prasideda - kodėl tu su manimi taip elgiesi, kur Dievo teisybė, kur tiesa, teisingumas, moralė, dvasingumas, kaip tu galėjai su manim taip pasielgti, kitiems sekasi, o mano gyvenimas košmaras...

Užsirovęs ant savo irzlumo ir nepasitenkinimo, žmogus niekaip negali suprasti, kodėl kitas toks neišsiauklėjęs, ne kultūringas, bedievis, trumpai tariant niekšas, neturintis nieko švento...
Jeigu mano patirties teigiama dalis nepasikartoja, tai dėl to kaltas kažkas tik ne mano paties galva!
Visi nori, kad kitas keistųsi jo atžvilgiu - pagal mane! Kiekvienas nori būti mylimas, geidžiamas, visi nori joti ant kito nugaros...

Suvokus kur slypi nepasitenkinimo šaltinis, daug kas keičiasi...

Bet spąstai yra tame, kad žinantis protas viską supranta, o supratimas jau yra sena patirtis ir susierzinimo momentu gali nebepadėti!
Taip atsiranda kankiniai, kurie viską supranta ir tikisi, kad šis paruoštas trafaretas suveiks...
Galima prisiskaityti knygų ir prisiruošti krūvą metodų kovoje, su mumyse esančiu egoistu ar altruistu, ar dar su kuo, bet visa tai bus irgi jau sena patirtis...
Ką gi tada daryti?
Ogi nieko, nes nieko nevyksta...

Oho, jei pati tai sugalvojai, o ne nurašei, tada tikrai- oho

Tik aš jūsų gudručių kelintą sykį klausiu-kaip suvokti, kur slypi nepasitenkinimo šaltinis? va taip paprastai,kad galėtum sušukti- EUREKA!!!!!!
Kažkuriam lygmeny jau nieko nevyksta, o šioje realybėje vyksmas visu smarkumu sukasi