Patologinis protas yra vidinio nepasitenkinimo priežastis!
Kiekviename forume atsiranda žmonės, kurie yra nusiteikia agresyviai!
Jie kritikuoja kitus, stengiasi kitam įkąsti, pasišaipyti, nuvertinti, sumenkinti, nukvailinti ir t.t.
Kodėl jie taip elgiasi?
Priežastis yra primityviame prote!
Kuo primityvesnis protas, tuo agresyvesnis žmogus.
Primityvus protas sureikšmina savo patirtį, iškelia savo supratimą iki vienintelės tiesos.
Primityvus protas yra vartotojas, jis tingus ir agresyviai reikalauja atsakymų, duok, paaiškink, sukramtyk įtykite man...
Ar realu, kad agresorius pastebėtų savyje esantį agresorių?
Primityvus protas laiko save išmintingu, protingu, žinančiu kvailys niekados nemato savyje kvailio...
Agresyvus protas yra viena iš nepasitenkinimo, kančios priežasčių žmogus yra giliame neigime!
Agresyvus neigimas, tai noras palenkti kitus į savo pusę!
Turintis tokį protą lygiai taip pat elgiasi ir gyvenime.
Tokie žmonės trokšta, kad besikeičiančios gyvenimo situacijos, kiti žmonės keistųsi pagal mane, man įtyktų!
Visi, kurie neįtinka papuola po agresoriaus nepasitenkinimo srove!
Agresorius tokiems niekšams, kvailiams, purviniems, nedvasingiems, nevertiems ir t.t. jam neįtinkantiems komplimentų negaili!
Primityvus, agresyvus protas pretenduoja į teisumą, susireikšminimą, pripažinimą, jam visąlaik trūksta dėmesio, įvertinimo, komplimentų...
Agresyvus protas, tai patologija.
Protas gali būti sveikas ir patologinis!
Kiekviename forume atsiranda žmonės, kurie yra nusiteikia agresyviai!
Jie kritikuoja kitus, stengiasi kitam įkąsti, pasišaipyti, nuvertinti, sumenkinti, nukvailinti ir t.t.
Kodėl jie taip elgiasi?
Priežastis yra primityviame prote!
Kuo primityvesnis protas, tuo agresyvesnis žmogus.
Primityvus protas sureikšmina savo patirtį, iškelia savo supratimą iki vienintelės tiesos.
Primityvus protas yra vartotojas, jis tingus ir agresyviai reikalauja atsakymų, duok, paaiškink, sukramtyk įtykite man...
Ar realu, kad agresorius pastebėtų savyje esantį agresorių?
Primityvus protas laiko save išmintingu, protingu, žinančiu kvailys niekados nemato savyje kvailio...
Agresyvus protas yra viena iš nepasitenkinimo, kančios priežasčių žmogus yra giliame neigime!
Agresyvus neigimas, tai noras palenkti kitus į savo pusę!
Turintis tokį protą lygiai taip pat elgiasi ir gyvenime.
Tokie žmonės trokšta, kad besikeičiančios gyvenimo situacijos, kiti žmonės keistųsi pagal mane, man įtyktų!
Visi, kurie neįtinka papuola po agresoriaus nepasitenkinimo srove!
Agresorius tokiems niekšams, kvailiams, purviniems, nedvasingiems, nevertiems ir t.t. jam neįtinkantiems komplimentų negaili!
Primityvus, agresyvus protas pretenduoja į teisumą, susireikšminimą, pripažinimą, jam visąlaik trūksta dėmesio, įvertinimo, komplimentų...
Agresyvus protas, tai patologija.
Protas gali būti sveikas ir patologinis!
Jei jau primytyvus ir patologinis protas prašo sveiko proto, kad užvestų ant kelio, tai pagal visas moralės normas sveikas protas turėtų padėti
bet, ne, paskaita
Gerbiamas Vanduo, pasilikite sau savo sveiką protą ir savo išvedžiojimus, ne barsukui suprasti tamstos tiesas. Pilstymas iš tuščio į kiaurą. o jei kas ir paprašė sukramtyti, duoti, paaiškinti, tai ką, labai blogai? Tamstos protas ne sveikas, o išpuikęs. Viso gero.


Kuo primityvesnis protas, tuo labiau jis yra įsitykinęs, kad viską gali suprasti!
Tu tik man duok, atsakyk, paaiškink, o aš suprasiu...
Iš kur toks pasitikėjimas savo protu?
Ar tai ne puikybė?
Kuo ribotesnis protas, tuo labiau jis nepripažįsta to savo ribotumo.
Primityvus protas turi savo ribą ir supratimui yra riba.
Norinti suvokti kas yra už proto ribos, reikalingas kitas protas, kurį dar reikia išvystyti.
Potencijoje jis yra pas kiekvieną, bet kol jis ne išvystytas, tai jo nėra.
Bet kuo ribotesnis žmogaus protas, tuo jis labiau neigia savo naujas galimybes.
Primityvus protas nuo naujo ginasi kaip įmanydamas, nes jam reikia išsaugoti savo seną ir įprastą - save...
Pagal visas moralės normas... Pagal mano įsitykinimus, mano supratimą, patirtį, pagal mane....
Prašantis užšvęsti ant teisingo ar dar kažkokio kelio, laukia jam suprantamo atsakymo įtik man...
O jeigu atsakymas neįtinka, reiškia jis išpuikęs, ne pagal morales normas ir t.t.- ne pagal mane...
Tai kas įtinka man yra puiku, o kas neįtinka yra nesąmonė...
Tai kas jam neįtinka, patologinis protas puola neigti, nuspalvindamas, tai ką neigia atitinkamais komplimentais...
Neigimas niekur neveda, o tik į dar gilesnę patologiją...
Tu tik man duok, atsakyk, paaiškink, o aš suprasiu...
Iš kur toks pasitikėjimas savo protu?
Ar tai ne puikybė?
Kuo ribotesnis protas, tuo labiau jis nepripažįsta to savo ribotumo.
Primityvus protas turi savo ribą ir supratimui yra riba.
Norinti suvokti kas yra už proto ribos, reikalingas kitas protas, kurį dar reikia išvystyti.
Potencijoje jis yra pas kiekvieną, bet kol jis ne išvystytas, tai jo nėra.
Bet kuo ribotesnis žmogaus protas, tuo jis labiau neigia savo naujas galimybes.
Primityvus protas nuo naujo ginasi kaip įmanydamas, nes jam reikia išsaugoti savo seną ir įprastą - save...
Pagal visas moralės normas... Pagal mano įsitykinimus, mano supratimą, patirtį, pagal mane....

Prašantis užšvęsti ant teisingo ar dar kažkokio kelio, laukia jam suprantamo atsakymo įtik man...

O jeigu atsakymas neįtinka, reiškia jis išpuikęs, ne pagal morales normas ir t.t.- ne pagal mane...

Tai kas įtinka man yra puiku, o kas neįtinka yra nesąmonė...

Tai kas jam neįtinka, patologinis protas puola neigti, nuspalvindamas, tai ką neigia atitinkamais komplimentais...

Neigimas niekur neveda, o tik į dar gilesnę patologiją...
ebor,
Šiuose posakiuose jau nėra linijiškumo, pamėgink pamąstyti remiantis savo asmeniniais pastebėjimais iš savo gyvenimo, patirties...
Nuoširdus žmogus propaguojantis teisingą mokymą eina melo keliu.
Išminčius propaguojantis išmintį prilygsta kvailiui.
Teisinga žmogus trokštantis teisingumo yra prievartautojas.
Jeigu protingas garbina išmintį, tai jis kvailys.
Durniai visados vertina išmintį.
Kvailys džiaugiasi kai jį pavadina protingu.
Kova su kvailybe išminčiams nepriklauso.
Tikras piktadarys privalo neigti blogį.
Švarus žmogus apipiltas purvu išlieka švariu.
Jeigu turtingas šlovina turtą, tai jis ubagaus.
Prievartautojas visados pabrėžia savo geranoriškumą.
Melas yra melo neigimo pasekmė.
Nėra išminties tame kai yra neigiama kvailybė.
Jeigu išminčius meluoja, tai gimsta išmintis.
Meilė neapykantoje gyvenančių žmonių tarpe yra vertybė.
Kai nuoširdus žmogus meluoja, tai ne melagystė.
Myli tas kas myli netgi savo priešus.
Nuostabus yra tas, kuris žydi nelaimėse.
Auksas šūde spindi dar labiau.
Jeigu nori išminčių išstatyti kvailiu, tai pradėk jį aukštinti.
Prakeikdami išminčių mes jį išaukštiname.
Įžeidinėdami išmintingą mes pabrėžiame jo išmintingumą.
Pildami purvą ant sąžiningo žmogaus mes darome jį šventuoju.
Džiaugiasi tas, kuris ir nelaimėmis džiaugiasi.
Išminčius išminčių terpėje panašus į kvailį durnių terpėje.
Jeigu geras žmogus sužino apie savo gerus darbus, tai jis jau piktadarys.
Didžioji tiesa yra ne geriau už šlykštų melą.
Gėda yra ne blogiau už pergalę.
Šiuose posakiuose jau nėra linijiškumo, pamėgink pamąstyti remiantis savo asmeniniais pastebėjimais iš savo gyvenimo, patirties...
Nuoširdus žmogus propaguojantis teisingą mokymą eina melo keliu.
Išminčius propaguojantis išmintį prilygsta kvailiui.
Teisinga žmogus trokštantis teisingumo yra prievartautojas.
Jeigu protingas garbina išmintį, tai jis kvailys.
Durniai visados vertina išmintį.
Kvailys džiaugiasi kai jį pavadina protingu.
Kova su kvailybe išminčiams nepriklauso.
Tikras piktadarys privalo neigti blogį.
Švarus žmogus apipiltas purvu išlieka švariu.
Jeigu turtingas šlovina turtą, tai jis ubagaus.
Prievartautojas visados pabrėžia savo geranoriškumą.
Melas yra melo neigimo pasekmė.
Nėra išminties tame kai yra neigiama kvailybė.
Jeigu išminčius meluoja, tai gimsta išmintis.
Meilė neapykantoje gyvenančių žmonių tarpe yra vertybė.
Kai nuoširdus žmogus meluoja, tai ne melagystė.
Myli tas kas myli netgi savo priešus.
Nuostabus yra tas, kuris žydi nelaimėse.
Auksas šūde spindi dar labiau.
Jeigu nori išminčių išstatyti kvailiu, tai pradėk jį aukštinti.
Prakeikdami išminčių mes jį išaukštiname.
Įžeidinėdami išmintingą mes pabrėžiame jo išmintingumą.
Pildami purvą ant sąžiningo žmogaus mes darome jį šventuoju.
Džiaugiasi tas, kuris ir nelaimėmis džiaugiasi.
Išminčius išminčių terpėje panašus į kvailį durnių terpėje.
Jeigu geras žmogus sužino apie savo gerus darbus, tai jis jau piktadarys.
Didžioji tiesa yra ne geriau už šlykštų melą.
Gėda yra ne blogiau už pergalę.
Panaudojai toki termina kaip linijinis mastymas.Aprasiai kodel jis linijinis , kokios savybes daro ji linijiniu ir kokiu budu galima tai perprasti.Klausimas koks mastymas nera linijinis ?
Gal galima isgirsti savybes pagal kurias jis nepriklauso linijiniui ir pan.Metaforos yra gerai , bet butu geriau jaigu pateiktum Ne linijinio mastymo aprasyma taip kaip padarei su linijiniu temos pradzioje.
Gal galima isgirsti savybes pagal kurias jis nepriklauso linijiniui ir pan.Metaforos yra gerai , bet butu geriau jaigu pateiktum Ne linijinio mastymo aprasyma taip kaip padarei su linijiniu temos pradzioje.
Šie posakiai tai ne metaforos, jie ir atspindi ne linijinį mąstymą!
Nesunku pastebėti, kad ne linijinis mąstymas nebeatiduoda pirmenybės pliusui: laimei, sėkmei, pergalei, išminčiai, tiesai ir t.t. Viskas tampa tolygiai svarbu. O jeigu viskas tolygiai svarbu ir tolygiai vertinama, tiek sėkmė ir nelaimės, tada nebėra svarbiausio, reikšmingiausio, teisingausio, aukščiausio vaikymosi... Nebėra ir tikslo. Vertę įgauna procesas.
Su tokiu mąstymu keisis ir žmogaus stimulai, poelgiai, siekiai ir gyvenimo įvykiai...
Ne linijinis mąstymas yra šansas ištraukti save iš linijinio proto diktatūros. Linijinis protas iki ribos nekelia jokių problemų bet kai prieinama riba, prasideda kančios, nepasitenkinimas...
Ne linijinis protas, tai šansas ištraukti save iš kančių, kurios prasideda nuo priėjusio ribą linijinio proto!
Nesunku pastebėti, kad ne linijinis mąstymas nebeatiduoda pirmenybės pliusui: laimei, sėkmei, pergalei, išminčiai, tiesai ir t.t. Viskas tampa tolygiai svarbu. O jeigu viskas tolygiai svarbu ir tolygiai vertinama, tiek sėkmė ir nelaimės, tada nebėra svarbiausio, reikšmingiausio, teisingausio, aukščiausio vaikymosi... Nebėra ir tikslo. Vertę įgauna procesas.
Su tokiu mąstymu keisis ir žmogaus stimulai, poelgiai, siekiai ir gyvenimo įvykiai...
Ne linijinis mąstymas yra šansas ištraukti save iš linijinio proto diktatūros. Linijinis protas iki ribos nekelia jokių problemų bet kai prieinama riba, prasideda kančios, nepasitenkinimas...
Ne linijinis protas, tai šansas ištraukti save iš kančių, kurios prasideda nuo priėjusio ribą linijinio proto!
Sorry bet nematau konkreciu ribu.
Jaigu rumtai tai : linijinis mastymas kuris priimtinas ir dominuoja daugumos kasdienineme gyvenime vadinamas del , todel , kad turi Kriptingumo vektoriu.Cia ieinama i vektorine sistema , kai objektas orentuosaji erdveje vektoriumi.Is linijinio mastymo pabegti netaip lengva kaip tu mini , nors pricitavai begale citatu , bet jos neduoda jokios konkretikos o tik dar daugiau supainioja.Beje Instinktai realizuojami Linijiniu mastimu
)) Taigi kelio kaip ir ner

Jaigu rumtai tai : linijinis mastymas kuris priimtinas ir dominuoja daugumos kasdienineme gyvenime vadinamas del , todel , kad turi Kriptingumo vektoriu.Cia ieinama i vektorine sistema , kai objektas orentuosaji erdveje vektoriumi.Is linijinio mastymo pabegti netaip lengva kaip tu mini , nors pricitavai begale citatu , bet jos neduoda jokios konkretikos o tik dar daugiau supainioja.Beje Instinktai realizuojami Linijiniu mastimu


QUOTE(ebor @ 2007 11 27, 01:03)
Taigi kelio kaip ir ner 

Visiškai teisingai, kelio iš linijinio proto į ne linijinį nėra!
Nėra tokių metodų kaip iš vieno proto pereitį į kitą!
Tai šuolis per bedugnę!
Linijinis protas turi tokią savybę kaip mąstyti, būti galvojimo procese... Už to ir galima kabintis...
Nelinijinį protą reiks gimdyti iš savo potencialo.
Žmogus turi pats kabintis ir atrasti savyje tokią galimybę.